MOKINIŲ VERTYBIŲ UGDYMO PAMOKOSE ANALIZĖ

Ištrauka

MOKINIŲ VERTYBIŲ UGDYMO PAMOKOSE ANALIZĖ
BAIGIAMASIS DARBAS

TURINYS
SANTRAUKA............................................................................................................................4
SUMMARY...............................................................................................................................5
ĮVADAS.....................................................................................................................................6
1. VERTYBIŲ UGDYMO PAMOKOSE APTARTIS: TEORINIS ASPEKTAS.........10
1.1. Vertybių samprata..........................................................................................................10
1.2. Mokinių vertybių raiškos ypatumai................................................................................11
1.3. Vertybių ugdymą lemiantys veiksniai............................................................................14
1.4. Mokytojo kompetencija ugdyti vertybes pamokose......................................................15
2. PEDAGOGŲ POŽIŪRIO Į MOKINIŲ VERTYBIŲ UGDYMĄ PAMOKOSE  TYRIMAS............................................................................................................................18
2.1. Tyrimo charakteristika...................................................................................................18
2.2. Mokytojų anketinės apklausos rezultatai bei jų analizė.................................................19
2.3. Tyrimo rezultatų apibendrinimas..................................................................................31
2.4. Interviu su socialiniu pedagogu rezultatai bei jų analizė...............................................33
IŠVADOS.................................................................................................................................37
REKOMENDACIJOS MOKYTOJAMS ..............................................................................39
INFORMACIJOS ŠALTINIŲ SĄRAŠAS............................................................................40
PRIEDAI.....................................................................................Klaida! Žymelė neapibrėžta.

ĮVADAS
Darbo temos naujumas ir aktualumas. Gyvenimas – tai intymi žmogaus sąveika su
aplinka, kurioje atsiskleidžia jo prigimtis (Jovaiša, 1993). Tai reiškia, kad asmenybės brandai
ir ugdymo modeliavimui labai svarbus veiksnys yra aplinka. Kadangi aplinka gali veikti
asmenybės brandą, galima teigti, kad ugdant pirmiausia reikia pratinti ugdyti kultūrą pagal
įgytų vertybių sampratą. Individualios kultūros kaita aplinkoje priklauso nuo paties žmogaus
aktyvumo, jo interesų, poreikių, ambicijų. Taip aplinkos kultūra ir jos raida įsikomponuoja į
asmenybės brandos procesą ir tampa asmens individualia kultūra. Veikdamas aplinkoje vaikas
įgyja raiškos patirtį, gebėjimų, naujų interesų, išmoksta reikštis, jo veikla pasidaro
reikšmingesnė sau ir kitiems (Jovaiša, 1993).
Modeliuojant vaiko vertybių pradmenų ugdymą svarbu įvertinti, kokiomis
aplinkybėmis bus skatinamas ugdytinio aktyvumas, kultūros raida, pokyčių kokybė. Kadangi
aplinką supa kintanti visuomenės kultūra, koreguojanti individualios kultūros bei apskritai
asmenybės raidos aplinkybes, vadinasi reikia vertinti aplinkos kultūrą, jos vaidmenį skatinant
asmenybės raišką. Tai galimybė atspindėti visuomenės kultūrą ugdymo procese, tinkančiame
skatinti asmenybės brandą (Martišauskienė, 1999).
Visuomenė sparčiai keičiasi. Lietuvoje vykstantys dinamiški pokyčiai mokyklose – tai
švietimo sistemos reformos rezultatai. Tradicinė pamoka, mokytojo veikla nebetenkina
sparčiai kintančių visuomenės poreikių. Pedagogai pamokose turi ieškoti naujų būdų, formų,
idėjų, kad vystytųsi mokinių kūrybinės galios, gebėjimai. Mokykloje yra puiki galimybė
mokiniams kūrybiškai tobulėti, ugdyti savo vertybes tada, kai pedagogas turi aiškią savo
kūrybinio darbo viziją. Taigi mokytojui ir tenka didžiausias vaidmuo mokinių ugdyme
(Bakutytė, 2001).
Mūsų skubančioje visuomenėje ne visada sustojame apmąstyti kultūrinių pasikeitimų
pasekmes. O reikėtų pagalvoti apie ateitį, nepamirštant ir mūsų veiklos įtakos jai. Laikas
suabejoti vertybių sistema. Nejaugi norime atsisakyti tradicinių vertybių kaip kantrybė,
pareiga, ištikimybė ar kitos? Kaip išmokysime savo vaikus tas vertybes branginti? (Schiller, 2004).
Vaikų vertybių ugdymas derinamas su bendraisiais ugdymo tikslais ir turi atitikti
bendrąsias švietimo kaitos tendencijas. Todėl mokytojui svarbu pasitelkti aktyviuosius
metodus, ugdančius valią, intelektą, jausmus, plėtojančius sociokultūrinę mokinių
kompetenciją. Tokie metodai yra diskusijos, mokymasis grupėmis, projektų rengimas ir pan.,
pabrėžiamas ne gatavų žinių teikimas, o interpretacinės tendencijos: mokymas atpažinti ir
svarstyti visuomenės ir asmeninio gyvenimo reiškinių svarbą, žmogiškuosius troškimus,
savivertės ir pagarbos kitam būtinybę, kai ugdymas/is remiasi patirtimi, veikla ir išgyvenimu.
Taip pat skatinamas mokinių kritiškas mąstymas, savarankiški sprendimai, refleksija.
Bendrosiose programose pabrėžiama, jog vaikų vertybių ugdymo pamokose tikslas yra
skatinti vaiko savaimingą kūrybą, ugdyti mąstančią, kūrybingą, įžvalgią asmenybę. Per
pamokas skatinamas kiekvieno mokinio aktyvumas, sąmoningumas, dvasinis augimas, kuriant
savo gyvenimą.
Tyrimo problemą ir aktualumą lemia tai, kad vaikų vertybių ugdymas pamokose turi
įtakos vertybių raiškai ir vaiko asmenybės ugdymui. Tradiciškai mąstant vertybė reiškia tam
tikrą siekinį, idealą, tam tikrą žmogaus keliamą tikslą, savotišką ėjimo kryptį. Mokykla turi
gebėti atsižvelgti į besikeičiančios visuomenės, tautos bei valstybės reikalavimus, susijusius
su nauju mokyklos ir mokytojo vaidmeniu joje. Aramavičiūtė (2005), naudodamasi humanisto
Maslow idealios mokyklos vizija, teigia, kad “Mokykla turėtų būti ta vieta, kuri padėtų vaikui
atrasti identiškumą ir atskleisti pašaukimą, mokytis branginti gyvenimą, patenkinti jo
saugumo, prieraišumo, meilės, dėmesio ir pagarbos poreikius, išmokyti pasirinkti ir realizuoti
aukščiausias vertybes“.
Su vertybėmis glaudžiai susijęs vaiko socialinis ir emocinis ugdymas. Tačiau vieni tai
labiau sieja su visuomenės pripažįstamomis vertybėmis,...