MOKESČIŲ APSKAIČIAVIMO TEISINIS REGULIAVIMAS

Ištrauka

MOKESČIŲ APSKAIČIAVIMO TEISINIS REGULIAVIMAS
REFERATAS

TURINYS
ĮVADAS3
1. MOKESTINIO PATIKRINIMO SĄVOKA IR RŪŠYS 4
2. MOKESTINIO PATIKRINIMO PRINCIPAI 9
3. MOKESTINIO PATIKRINIMO ATLIKIMO TVARKA 16
3.1. Mokestinio patikrinimo pradžia17
3.2. Faktinis patikrinimas20
3.3. Mokestinio patikrinimo rezultatų įforminimas ir tvirtinimas22
4. PAKARTOTINIS MOKESTINIS PATIKRINIMAS 27
5. MOKESTINIO PATIKRINIMO ANALIZĖ 30
IŠVADOS32
LITERATŪROS SĄRAŠAS 33

ĮVADAS
Pagrindinis valstybės ir savivaldybių biudžeto šaltinis yra mokesčiai. Norint į
biudžetą surinkti planuojamas pajamas iš mokesčių, svarbu, kad mokesčių mokėtojai
sąžiningai ir teisingai mokėtų mokesčius. Šiam tikslui pasiekti, svarbu sureguliuoti mokesčių
mokėjimo tvarką ir šios tvarkos laikymosi kontrolės mechanizmą. Valstybė fizinių ir juridinių
asmenų mokesčių mokėjimo tvarką kontroliuoja atlikdama mokestinius patikrinimus. Mokestinis
patikrinimas – tai mokesčių administratoriaus atliekamas mokesčių mokėtojo patikrinimas siekiant
kontroliuoti, kaip mokesčių mokėtojas vykdo mokesčių įstatymų reikalavimus mokesčių
apskaičiavimo, deklaravimo, sumokėjimo, o įstatymų numatytais atvejais – ir kitose srityse.
Mokestinio patikrinimo dėka išsiaiškinami mokesčių įstatymų pažeidimai ir nubaudžiami
pažeAtkūrus Lietuvos nepriklausomybę, reikėjo pertvarkyti šalies ūkį iš planinės komandinės
ekonomikos į rinkos ekonomiką. Sudėtine ekonomikos reformos dalimi buvo ir mokesčių sistemos
pertvarkymas. Paskubomis, palyginti per trumpą laiką, buvo pakeista daug mokesčių įstatymų,
išleista nutarimų, aiškinamųjų raštų. Daug tarptautinių organizacijų, Vakarų valstybių specialistų
teikė patarimus dėl mokesčių sistemos reformos. Geros mokesčių sistemos sukūrimas- ilgas, labai
sudėtingas ir atsakingas darbas. Galima pasimokyti iš užsienio šalių patirties, bet kiekviena šalis
sukuria tik jai būdingą mokesčių sistemą, kuri atspindi tos šalies politines, socialines, ekonomines sąlygas.
Darbo tikslas: išnagrinėti mokestinę prievolę teisiniu aspektu.
Uždaviniai:
1. Išanalizuoti apmokestinimo mokesčiais principus.
2. Išanalizuoti mokestinės prievolės tvarką teoriniu ir praktiniu aspektu.
3. Išnagrinėti praktinę situaciją. idėjai.

Teisiniu reguliavimu yra siekiama įtvirtinti reguliuojamų teisinių santykių konkrečioje visuomenės
gyvenimo srityje stabilumą. Tai leidžia užtikrinti efektyvesnę asmenų teisių apsaugą, taip pat ir
įgyvendinti teisinio tikrumo principą, kurio esmė ta, kad asmeniui turi būti sudarytos sąlygos būti
tikram dėl savo teisinės padėties, turimų teisių, pareigų ir jų tinkamo vykdymo. Šiuo tikslu
įstatymuose yra įtvirtinamos nuostatos, panaikinančios valstybės institucijų teisę taikyti asmenims
teisinę atsakomybę už padarytus teisės pažeidimus neribotą laiką, taip pat nustatomi terminai,
kuriems pasibaigus negali būti pradėtas tyrimas dėl galimai padaryto teisės pažeidimo, ir pan.
Vienas iš tokio teisinio reguliavimo atvejų yra Mokesčių administravimo įstatymo norma dėl
mokesčių apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties. Pastarosios teisės normos taikymas praktikoje
sukelia nemažai klausimų, ypač dėl jos sisteminių ryšių su kitomis mokesčių įstatymų nuostatomis,
tačiau kartu palaipsniui formuojasi ir teismų praktika šio mokesčių teisės instituto taikymo srityje.
Todėl šio straipsnio tikslas yra išanalizuoti mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties
institutą ir jo taikymą praktikoje.
Mokestis – piniginė prievolė valstybei
Mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 23 dalyje mokestis yra apibrėžiamas kaip mokesčio
įstatyme mokesčių mokėtojui nustatyta piniginė prievolė valstybei. Mokesčiui yra būdingas
individualus neatlygintinumas, t.y. mokestis mokamas į valstybės biudžetą ne už konkrečias
valstybės mokesčių mokėtojui suteiktas paslaugas (išimtis – valstybės rinkliava). Įstatymuose
numatant asmenų pareigą mokėti mokesčius taip pat yra įtvirtinama ir įvairių valstybės institucijų
bei pareigūnų teisė kontroliuoti, kaip mokesčių mokėtojai vykdo šią pareigą, ir jos nevykdymo
atveju taikyti pastariesiems teisinę atsakomybę.
Mokesčių mokėtojo pareiga apskaičiuoti mokestį
Mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vadovaudamasis mokesčių
teisės aktais, priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja pats mokesčių mokėtojas, išskyrus
atitinkamuose mokesčių teisės aktuose numatytas išimtis. Pastebėjęs, kad mokestis buvo
apskaičiuotas neteisingai, mokesčių mokėtojas jį perskaičiuoja. Tačiau tais atvejais, kai mokesčių
mokėtojas teisės aktų nustatyta tvarka neapskaičiavo mokesčio arba neteisingai apskaičiavęs jo
neperskaičiavo, pagal Mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 2 dalį mokesčių mokėtojui
priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja mokesčių administratorius, remdamasis mokesčių
mokėtojo pateiktomis mokesčių deklaracijomis, apskaitos bei...