Nuo senų laikų, nuo lietuvių tautos egzistavimo pradžios gyvenimas buvo glaudžiai
susijęs su gamta, ypač su mišku, kuris simbolizavo ne tik pragyvenimo šaltinį, bet ir suteikdavo
žmogui dvasinę ramybę bei pilnatvę. Akivaizdu, kad senovės lietuviai pasižymėjo ypatingu artumu
su gamta, didžiavosi tėvynės miškais, kurie ne tik aprūpina gyvybiniais ištekliais, bet ir teikia
dvasinį pasitenkinimą. Nors ir šiandien jaučiama meilė nuostabiems kraštovaizdžiams, tačiau
anksčiau šis ryšys su gamta buvo gilesnis ir stipresnis. Modernioje visuomenėje miškas dažnai
praranda savo anksčiau turėtą vertę, nes vis dažniau vertinamas tik kaip materialinių išteklių
šaltinis, o ne kaip dvasios gydymo vieta. Tai liudija ir lietuvių literatūra, kurioje miškas viena
didžiausių mūsų tėvynės vertybių. Taigi, savo kalboje pristatysiu, kokį ryšį randame tarp žmogaus ir
miško lietuvių literatūroje.
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!