MIKROORGANIZMŲ PANAUDOJIMAS ŽEMĖS ŪKYJE

Ištrauka

MIKROORGANIZMŲ PANAUDOJIMAS ŽEMĖS ŪKYJE

Turinys
ĮVADAS 3
I – DIRVOS MIKROBIOLOGIJA 5
1.1 Puvimas 7
1.2 Nitrifikacija 9
1.3 Denitrifikacija 10
II- MIKROORGANIZMŲ PANAUDOJIMAS ŽEMĖS ŪKYJE 12
2.1 Kas žinotina perenkant trąšas 13
2.2 Mikrobai padeda kaupti organinių trąšų atsargas 15
2.3 Bakterijų preparato nitragino vartojimas 16
2.4 Žalioji trąša 18
2.5 Pašaro fiksavimas 19
2.6 Mikrobiologinis augalų apsaugos metodas 20
2.7 Mikrobų kilmės pesticidai 22
2.8 Mikrobų panaudojimas išvedant ligoms atsparių veislių augalus 23
2.9 Mikrobiologinė agrotechnikos priemonių kokybės analizė 24
IŠVADOS 25
NAUDOTA LITERATŪRA 26

Įvadas
Mikrobiologija (gr.mikros-mažas, bios-gyvybė, logos-mokslas) – mokslas apie pačias
mažiausias, plika akimi nematomas gyvas būtybes – mikroorganizmus, kurie dar vadinami
mikrobais. Mikrobiologija tiria mikroorganizmų išorinę ir vidinę organizaciją (mikrobų
morfologiją), jų gyvybinės veiklos dėsningumus (mikrobų fiziologiją), sistematiką ir klasifikaciją,
kintamumą ir paveldimumą (mikrobų genetiką), ekologiją. Mikrobai, arba mikroorganizmai yra
labai įvairūs. Vieni yra vienaląsčiai ( dauguma bakterijų, mielės, spirochetos, pirmuonys) ir
daugialąsčiai (siūlinės bakterijos, pelėsiai, mikroskopiniai bumbliai), yra ir neturinčių ląstelinės
struktūros gyvų padarų (riteksijų ir virusų). Mikrobiologiją sudaro bakteriologija (tiria bakterijas),
mikrologija (tiria mikroskopinius grybus), virusologija (tiria virusus), protistologija arba
protozoologija (tiria pirmuonis). Tačiau svarbesnis yra mikrobiologijos skirstymas į atskiras sritis,
atsižvelgiant ne į tyrimo objektus, o labiau į tikslus ir uždavinius. Taip išskiriama bendroji (arba
fundamentalioji) ir taikomosios mikrobiologijos disciplinos: medicinos, veterinarijos, žemės ūkio,
pramonės, kosmoso mikrobiologija ir kt.
Bendroji (fundamentalioji) mikrobiologija tiria bendruosius mikroorganizmų
gyvybinės veiklos dėsningumus ir savybes, neatsižvegdama į šių mikroorganizmų įtaką gamtai. Ji,
kaip sudėtinė dalis, įeina į kiekvieną taikomąją mikrobiologijos discipliną.
Medicinos mikrobiologija tiria infekcines žmonių ligas, dar vadinamas
antroponozėmis (ar antropoonozėmis), jas sukeliančių mikroorganizmų morfologiją bei fiziologines
savybes, jų patogeninio poveikio žmogaus organizmui mechanizmus ir žmogaus organizmo
reakcijos į mikroorganizmų įsiskverbimą ir dauginimąsi ypatumus, šių mikroorganizmų radimo
išorinėje aplinkoje būdus, kovos su patogeninias mikroorganizmais išorinėje aplinkoje ir organizme
metodus. Svarbus medicinos mikrobiologijos uždavinys – parengti ir praktiškai taikyti priemonių
kompleksus infekcinių ligų profilaktikai (imunoprofilaktika) ir gydymui (imunoterapija, chemoterapija).
Plėtojantis mokslui, nuo medicinos mikrobiologijos atsiskyrė ir tapo savarankiškomis
sanitarijos mikrobiologija ir epidemiologija. Sanitarijos mikrobiologija tiria žmonėms patogeninius
mikroorganizmus išorinėje aplinkoje, parengia vandens, maisto produktų, kitų aplinkoje esančių
daiktų mikrobiologinio tyrimo metodus, padedančius nustatyti galimus patogeninių
mikroorganizmų plitimo šaltinius. Epidemiologija yra savarankiška medicinos mokslo šaka,
tyrinėjanti ilfekcinių ligų plitimo visoumenėje dėsningumus. Be to, medicinos mikrobiologijos
dalis, nagrinėjanti infekcinį imunitetą, padėjo pagrindą dabar itin smarkiai besivystančiai ir
perspektyviai biologijos ir medicinos sričiai – imunologijai.
Medicinos mikrobiologijos plėtra padėjo atrasti daugelio infekcinių ligų sekėlėjus,
nustatyti jų gyvybinės veiklos dėsningumus, tai lengvino kovą su šių mikroorganizmų plitimu,
sustiprino ligonių, sergančių infekcinėmis ligomis, gydymo veiksmingumą. Todėl labai sumažėjo
sergamumas infekcinėmis ligomis ir mirštamumas nuo jų.
Prieš penkis dešimtmečius Pasaulinė Sveikatos Organizacija buvo parengusi kovos su
maliarija visame pasaulyje programą. Ji sėkmingai vykdoma iki šiol, ir sergamumas šia liga
pastebimai sumažėjo. Šiuo metu mūsų planetoje jau du dešimtmečiai, kai visiškai išnyko pirmoji
infekcinė liga: praktiškai išnyko (pašalintas sergamumas) daugelį amžių siaubą ir nerimą kėlę raupai.
Panaši yra ir veterinarijos mikrobiologija. Ji tiria įvairiems gyvuliams, pirmiausia
naminiams bei žemės ūkio, patogeninius mikroorganizmus, profilaktikos ir gydymo būdus.
Daugelis mikroorganizmų yra patogeniniai ir žmonėms, ir gyvuliams (sukelia antropozoonozes arba
zooantroponozes), tadėl tam tikrais atvejais veterinarijos ir medicinos mikrobiologijos yra labai
glaudžiai susijusios.