ANTRINIS IŠTEKLIŲ PANAUDOJIMAS

Ištrauka

ANTRINIS IŠTEKLIŲ PANAUDOJIMAS
REFERATAS

TURINYS
Įvadas 3
1.Antrinio išteklių panaudojimo svarba 4
2.Atliekų rūšiavimas ir perdirbimas 4
3.1. Popieriaus atliekos 5
3.2. Plastiko atliekos 5
3.3. Metalo atliekos 7
3.4. Stiklo atliekos 8
3.5. Elektronikos atliekos 8
3.6. Organinės medžiagos 8
3.Efektyvus išteklių panaudojimas 10
4.Atliekų tvarkymas Europoje 10
4.1. Atliekų tvarkymo hierarchija 10
4.2. Strategija „Europa 2020“ 11
5.Atliekų tvarkymas Lietuvoje 12
6.Atliekų rūšiavimo ir perdirbimo priemonės bei reikalavimai 14
7.Atliekų tvarkymo teisinis reglamentavimas 16
8.Pagrindinis ženklinimas 16
9.Visuomenės skatinimas 21
Išvados 22
Literatūros sąrašas 23

Įvadas
Žmogaus ūkinė veikla visada buvo pagrindinis išteklių naudojimo variklis. Pasaulyje
sparčiai didėjant gyventojų skaičiui, augant pasaulio ekonomikai, didėja ir gamtos naudojimas.
Daugelio gamtos išteklių gavimas ir panaudojimas daro didelį neigiamą poveikį
aplinkai. Dėl to iškyla pavojus ir žmonių gyvenimo kokybei. Didelę dalį panaudotų išteklių
įmanoma surinkti ir perdirbti kaip antrines žaliavas. Vien tik iš perdirbtų buitinių atliekų galima
gauti vertingų medžiagų, kurias perdirbant galima pagaminti daug naujų naudingų daiktų. Buitinių
atliekų perdirbimas duoda ne tik didelę ekonominę naudą, bet ir padeda išsaugoti esančius gamtos
turtus. Bet, deja, dar ne kiekvienas žmogus suvokia antrinių žaliavų perdirbimo svarbą.
Tinkamas atliekų rinkimas, tvarkymas ir pateikimas antriniam naudojimui – tai
procesas, prie kurio prisidėdamas kiekvienas visuomenės narys gali įnešti savo indėlį į švarios,
sveikos ir stabilios aplinkos išsaugojimą.
Šiame referate yra aptariama antrinio išteklių panaudojimo svarba, rūšiavimui
tinkamos atliekos, jų rūšiavimo ir perdirbimo priemonės bei reikalavimai, atliekų tvarkymas
Europje ir Lietuvoje bei ženklinimas.

1.Antrinio išteklių panaudojimo svarba
Atliekų susidarymas ir tvarkymas – viena svarbiausių aplinkosaugos problemų,
atsiradusi vos įsikūrus pirmosioms gyvenvietėms ir tapusi ypač aktuali mūsų šimtmetyje. Daug
atliekų susidaro maisto, miško, metalų apdirbimo, chemijos, žemės ūkio šakose, buityje ir kitur. Jos
būna kieto, skysto ir dujinio pavidalo. Atliekos teršia aplinką, užima daug vietos, dalis jų yra
pavojingos aplinkai. Daugelių šalių atliekos išmetamos į dirvožemį, vandenį, orą, laidojamos žemės
gelmėse, vandenynuose, tačiau taip sudaromi nauji taršos židiniai (Aplinka ir vystymasis 2006).
Lietuvos Respublikos Atliekų tvarkymo įstatymas atliekas apibūdina kaip “bet kokias
medžiagas ar daiktus, kuriomis jų turėtojas atsikrato, nori atsikratyti ar privalo atsikratyti.
Nereprodukuojamų gamtos išteklių atsargos mažėja, net ir labai racionaliai juos
naudojant. Gamyboje neišvengiamai atsiranda tam tikras kiekis gamybos ir vartojimo atliekų. Ir kuo
labiau didėja gamybos apimtys, tuo daugiau jų susikaupia. Iš čia kyla svarbi pasaulio visuomenei
antrinio gamtos išteklių naudojimo problema. (Titova 2010).