Masių spektrometrijos taikymas naujų augalinių junginių charakterizavimui, pavyzdžiai

Ištrauka

FARMACIJOS FAKULTETAS
Masių spektrometrijos taikymas naujų augalinių junginių charakterizavimui, pavyzdžiai

Įvadas
Vis daugiau vaistų yra gaminami iš vaistinių augalinių žaliavų, kadangi augalinių
produktų toksiškumas yra daug mažesnis nei sintetinių preparatų, poveikis yra švelnesnis, o tai
leidžia ilgesnį laiko tarpą juos vartoti. Pasaulinės sveikatos organizacijos yra nustatyta, kad apie
75 – 80 proc. pasaulio gyventojų renkasi vartoti augalinius vaistinius preparatus, nes jie yra
pigesni ir sukelia žymiai mažiau šalutinių poveikių. Šiuolaikinei medicinai ypač svarbūs
vaistiniai augalai iš kurių gaminami preparatai pasižymintys antibakteriniu, antivirusiniu,
priešuždegiminiu, antihistamininiu, imuninę sistemą stimuliuojančiu, kardiotoniniu ir kitais
poveikiais. Vaistinių augalinių žaliavų ir iš jų gaminamų preparatų farmakologinis poveikis
priklauso nuo jų sudėtyje esančių biologiškai aktyvių junginių, kurių nustatymui taikomi įvairūs
metodai. Vienas tokių plačiai taikomų metodų yra masių spektrometrija, kurios duomenys
užtikrina tyrimo patikimumą atliekant kokybinę ir kiekybinę analizes.

Masių spektrometrinė analizė pasižymi dideliu jautrumu bei specifiškumu. Metodas
pateikė didelį potencialą tiriant antrinių metabolitų pasiskirstymą augalo audiniuose ir net
ląstelėse. Naudojant šį metodą galima analizuoti junginius, kurie neturi chromoforinės grupės,
taip pat nevisiškai atskirtus junginius. Derinant masių spektrometrijos duomenis su kitų analizės
metodų duomenimis, galima geriau pagrįsti junginių identifikavimo išvadas. Masių
spektrometrijos metodu gali būti tiriami visi junginiai, kurie jonizuojasi ir kurių jonai gali
egzistuoti dujinėje fazėje vakuume. Masės spektrometrų veikimo principas pagrįstas tiriamų
medžiagų jonizacija, bei tolesniu jonizuotų molekulių skirstymu identifikuojant molekulių jonus
pagal masės bei krūvio santykį.[3] 1912 metais šį būdą išrado anglų fizikas Josephas J.
Thompsonas, sugalvojęs atomo masės nustatymo būdą. Thomsonui kilo idėja jonizuotuosius
dujų atomus paveikti magnetiniu lauku. Pro magnetinį lauką leidžiamos elektringosios dalelės
keičia judėjimo kryptį, o nuokrypis priklauso tik nuo dviejų dalykų – magnetinio lauko stiprumo
ir dalelių masės. Taigi žinant magnetinio lauko stiprumą galima nustatyti dalelių masę. Toks
metodas vadinamas masės spektrometrija, o prietaisas atominei masei nustatyti – masės
spektrometru. Šie prietaisai naudojami ir šiandien, nors jie gerokai patobulėjo, principas išliko
toks pat.