Marsas. Ar įmanoma gyvybei išgyventi?

Ištrauka

Marsas. Ar įmanoma gyvybei išgyventi?
Projektą parengė: Kęstutis Ibianskas, Julius Jonas Kalverš, 1F

1. Marso fizinės savybės.
Turinys:
2. Marso Paviršius.
3. Marso sandara.
4. Idėjos apie gyvenimą Marse
5. Marse buvusios sąlygos atsirasti gyvybei
6. Kasdienis gyvenimas Marse

Marsas

Marsas yra ketvirtoji planeta nuo Saulės
ir antroji mažiausia Saulės sistemos
planeta.
Marsas skrieja aplink Saulę elipsine
orbita, vidutiniu 24,07 km/s greičiu.
Saulę jis apskrieja per 1,88 metus (687
Žemės paras). Vidutinis atstumas nuo
Marso iki Saulės yra 228 mln. km
Dėl to Marsas tegauna tik 43% Saulės
šviesos.

Marso paviršiuje yra daug kraterių,
kanjonų, plokščiakalnių, lygumų,
ugnikalnių.
Kalnuotos Marso sritys meteoritinių
kraterių nusėtos daugiau, nei žemumos,
kurių yra daugiau šiauriniame
pusrutulyje. Nulinio aukščio paviršiumi
Marse laikoma ta vieta, kai planetos
spindulio ilgis yra 3396 km. Aukščiausi
planetos kalnai yra 4 ugnikalniai
(Olimpas, Arsija, Povas, Eliziejus)

Remiantis ankstesniais Marso sandaros
teoriniais modeliais, Marsas turi 1480 km
spindulio iš geležies ir geležies sulfido
sudarytą branduolį, 2300 km storio
silikatų mantiją. Plutos storis – 50 km,
Naujausi modeliai rodo, kad branduolį
sudaro daugiausiai geležies ir nikelio
lydinys, 16–17% – siera. Magnetinis
laukas apie 500 kartų silpnesnis negu
Žemės, aptikti tik pavieniai jo židiniai.
Be silicio ir deguonies Marso plutoje taip
pat gausu magnio, aliuminio, kalcio ir
kalio.

Ar įmanoma gyvybei išgyventi?

2014-ųjų balandį apie Raudonosios
planetos apgyvendinimą viešai prabilo JAV
Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso
administracijos (NASA) vadovas
Charlesʼas Boldenʼas. Anot jo, jeigu
norime, kad žmonija išliktų, turime
apgyvendinti ir kitas planetas.
Taip pat apie gyvenimą Marse idėjų turi ir
Elonas Muskas. Jo kompanija ,,SpaceX‘‘
tobulina savo erdvėlaivius, pajėgius
gabenti žmones, išteklius ir palydovus į
Marsą. Musko vizija yra iki 2050 metų
Marse apgyvendinti 1 milijoną žmonių.

Teigiama, kad Marsas yra geologiškai
negyva planeta. Nors čia gausu
ugnikalnių ir įrodymų, kad kadaise būta
tektoninio aktyvumo, tačiau dabar nieko
panašaus nevyksta. Be to, čia nėra oro
slėgio, kuris išlaikytų vandenį. Dar
daugiau – Raudonoji planeta kenčia nuo
žalingų Saulės spindulių, vėjų, nes jos
magnetinis laukas itin silpnas.

Marse maža gravitacija, dėl to ilgalaikė
nesvarumo būsena gali sukelti raumenų
nykimą, silpninti kaulus. Sumažėjęs kaulų
tankis gali tapti rimta problema, kai
žmogui vėl tenka susidurti su Žemės
trauka. Be to, ilgai patiriant tokią būseną,
sutrinka širdies ir kraujagyslių sistemos
veikla.
Po planetą būtų galima vaikščioti tik su
skafandrais. Net jeigu pavyktų pakeisti
Marso atmosferą taip, kad čia augtų
augalai ir būtų galima vaikščioti be
sandarių kostiumų, šioje planetoje vis tiek
būtų itin šalta, o dėl silpnesnės gravitacijos
nei Žemėje žmonės kentėtų dėl raumenų
atrofijos ir kaulų retėjimo.

Išvados

Marsas yra antra planeta, kurioje galima
būtų gyventi žmonijai, tačiau prieš tai
reikėtų didelių resursų, pinigų,
mokslinių atradimų ir didelės
atsakomybės.

Vikipedija. Marsas:
https://lt.wikipedia.org/wiki/Marsas_(planeta)
Informacijos šaltiniai:
Delfi. Gyvenimas Marse – netolima ateitis:
https://www.delfi.lt/gyvenimas/istorijos/gyvenimas-m
arse-netolima-ateitis-66690068
Youtube. Trečia Lentyna. Marsas – žmonių ateities namai?:
https://www.youtube.com/results?search_query=tre%C4%8Dia+lentyn
a+marsas

Ačiū už dėmesį! ☺