Marsas – praeitis, dabartis ir ateitis

Ištrauka

Marsas – praeitis, dabartis ir ateitis
Raudonoji planeta – kas ji? Kažkada gyvavusi planeta, kuri buvo panaši į mūsų gimtają,
žemę? Galbūt su vandeniu ir deguonimi, ežerais ir upėmis ar net gi jūromis ir vandenynais? Su
savais gyvais organizmais, su derlinga žeme, pilna augalų. Ar galėtume patiketi, jog tai, ką
šiandien matome per teleskopus ar palydovų pagalba, kažkada galėjo būti gyva klestančia
planeta? O jeigu ir galėjo, tai kas tuomet nutiko? Gal sužinojus šias paslaptis pavyktų sužinoti
daugiau ir apie mūsų gimtąją planetą – žemę? Kas jos laukia ateityje, ko reikėtų vengti ar
saugotis? O galbūt Marsas – niūri, raudona planeta pilna kraterių, dykumų ir išžiūvusių „ežerų“
kažkada gali tapti ir mūsų antraisiais namais, bei prieglobsčiu? Ar tai įmanoma? Ar yra, bet
kokia menkiausia reali galimybė Marsą kadanors paversti planeta, tinkama gyventi žmonėms?
Tokie ir kitokie klausimai kankina mokslininkus ir kaitina kiekvieno žmogaus vaizduotę.
Daugybė knygų, straipsnių, video filmų tiek dokumentinių, tiek ir Holivudo veiksmo filmų yra
sukurta, apie šią paslpatingąją planetą. Bet ar tai turi prasmės? Žmogui visada buvo įdomu tai,
kas yra nepažystama, tačiau gali turėti ryšį su mumis. Būtent toks yra Marsas, ir jei ateityje
paaiškės, kad ne visais, klausimuose išvardytais dalykais, tai bent jau tuo, jog yra mūsų kaimynas
Saulės sistemoje. Taigi dabar apie Raudonąją planetą, plačiau.
Pradėsiu nuo realių faktų apie Marsą: ši planeta yra ketvirtoji pagal dydį planeta Saulės
sistemoje, esanti tarp Žemės ir Jupiterio. Bei septinta pagal dydį šioje sistemoje. Iš žemės mūsų
kaimynas yra matomas plika akimi, kaip rausva žvaigždė, šios planetos pavadinimas yra kilęs iš
romėnų karo dievo – Marso, vardo (graikų Arėjo atitikmuo). Taip pat labai įdomus faktas, kad du
Marso palydovai yra pavadinti būtent Arėjo sūnų vardais t.y. Fobas ir Deimas, kurie mitologijoje
lydėdavo savo tėvą į mūsį. Marso paros trukmė yra vos tik puse valandos ilgesnė už žemės parą,
Marse parą sudaro 23 valandos 27 minutės. Taip pat šioje planetoje, kaip ir žemėje – keičiasi
metų laikai. Naktį Raudonoji planeta atšala iki -103 °C, o dieną atšyla iki +17 °C. Ties ašigaliais
temperatūra visada būna minusinė, ji keičiasi tik skirtingais metų laikais, žiemą -125 °C, o vasarą
-75 °C.