NEDARBO LYGIO POVEIKIO EKONOMIKOS AUGIMUI VERTINIMAS LIETUVOS APSKRIČIŲ LYGMENIU 2019–2023 LAIKOTARPIU

Ištrauka

NEDARBO LYGIO POVEIKIO EKONOMIKOS AUGIMUI VERTINIMAS
LIETUVOS APSKRIČIŲ LYGMENIU 2019–2023 LAIKOTARPIU
Rašto darbas

TURINYS
PAVEIKSLAI......................................................................................................................................3
ĮVADAS...............................................................................................................................................4
1.NEDARBO LYGIO IR EKONOMIKOS AUGIMO SAMPRATA .............................................6
1.1.Nedarbo poveikis ekonomikai teoriniu aspektu....................................................................8
2.NEDARBO POVEIKIO EKONOMIKOS AUGIMUI RODIKLIŲ ANALIZĖ LIETUVOS
APSKRITYSE....................................................................................................................................10
2.1.Koreliacija Lietuvos apskrityse...........................................................................................12
IŠVADOS...........................................................................................................................................14
LITERATŪRA IR ŠALTINIAI.........................................................................................................15

ĮVADAS
Darbo aktualumas ir naujumas. Su augančiu nedarbo lygiu susiduria ne tik sparčiai
augančios apskritys, o vertinant paskutinį penkmetį jų metiniai vidurkiai siekė 12,86 %
lyginant su baziniais metais (2019). (Alytaus apskr. 9,16% , Panevėžio apskr. 9,48% ,
Šiaulių apskr. 8%, Telšių apskr. 6,52% , Utenos apskr. 12,86%) Augantis nedarbas šalyje
mažina BVP, o tai suteikia silpnumo Lietuvos ekonomikai, kuri parodo tam tikrais atžvilgiais
blogesnius rodiklius kitų šalių atžvilgiu. Galima įžvelgti regioninę nelygybę – kai kuriuose
apskrityse nedarbo lygis ženkliai viršija vidurkį, o BVP vienam gyventojui yra žemesnis.
Lietuvos nedarbo vidurkis (2019-2023) 2,69 proc. punktu yra didesnis nei natūralus nedarbas.
O net 5 apskrityse nedarbo vidurkis viršija ir patį šalies vidurkį, kuris ir taip yra per didelis.
Remiantis Okuno dėsniu, kai nedarbo lygis pakyla vienu procentu, Lietuvoje BVP sumažėja
apie 2–3 procentus. Tačiau ši priklausomybė nėra tiesinė ir pasižymi tam tikru nuoseklumu:
nedarbo lygis kyla lėčiau nei BVP atsigavimas po ekonominių krizių.
Darbo objektas. Nedarbo lygio poveikio vertinimas 2019-2023 metais Lietuvos
apskričių lygmeniu.
Darbo tikslas. Nustatyti nedarbo lygio poveikį ekonomikos augimui Lietuvos
apskričių lygmeniu.
Darbo uždaviniai:
1.Teorinės dalies uždaviniai:
1.1.Apibrėžti nedarbo lygio ir ekonomikos augimo sąvokas;
1.2.Nustatyti nedarbo poveikį ekonomikai teoriniu požiūriu.
2.Empirinės dalies uždaviniai:
2.1.Išanalizuoti ekonomikos augimo rodiklius apskrityse
2.2.Atlikti koreliacijos analizę tarp nedarbo ir ekonomikos augimo
rodiklių.
Darbo šaltiniai. Lietuvos statistikos departamento duomenų bazės duomenys,
ekonominė ir kita literatūra bei šaltiniai.
Tyrimo metodai. Mokslinės literatūros analizė, surinktų statistinių duomenų analizė
ir jų palyginimas, grafinis vaizdavimas.
Darbo struktūra. Darbą sudaro įvadas, du skyriai, išvados ir literatūra. Pirmasis
skyrius skirtas išsiaiškinti nedarbo lygio ir jį lemiančių veiksnių sąvokoms. Antrasis skyrius
skirtas praktinei daliai, kurioje analizuojami ekonomikos augimo rodikliai apskrityse,
regioniniai skirtumai bei koreliaciją tarp nedarbo lygio bei ekonomikos augimo rodiklių.

1.NEDARBO LYGIO IR EKONOMIKOS AUGIMO SAMPRATA
Nedarbo lygis yra svarbus rodiklis, parodantis, kokia dalis darbingo amžiaus
gyventojų, norinčių ir galinčių dirbti, neranda darbo. Šis rodiklis dažnai naudojamas
ekonominės padėties vertinimui, nes aukštas nedarbo lygis paprastai rodo ekonomikos
problemas, tokias kaip lėtėjantis augimas ar struktūrinės darbo rinkos problemos.
Nedarbas yra plačiai paplitęs reiškinys visame pasaulyje, o mokslinėje literatūroje
galima rasti įvairių jo apibrėžimų. Nedarbas apibūdinamas kaip situacija, kai darbingo
amžiaus asmuo, norintis dirbti, nesugeba rasti darbo. Tai taip pat reiškia, kad dalis
visuomenės neskiria savo darbo proceso, todėl neprisideda prie šalies ekonominės veiklos ir
produktyvumo kūrimo. (Skominas, 2006). (Žr. 1 lentelėje) pateikiama nedarbo sampratų
apibrėžimai, sutinkami mokslinėje literatūroje.
1 lentelė. Nedarbo sąvokos apibrėžimai
Autorius Metai Nedarbo apibrėžimai
Hussmanns. 1990 Kad asmuo būtų pripažintas
bedarbiu, jis privalo atitikti tris
sąlygas vienu metu: visiškai
neturėti darbo, būti darbingo
amžiaus ir galintis dirbti, bei
aktyviai ieškoti darbo.
Hareesh, M. 2019 Nedarbo sąvoka yra reiškinys,
kuris turi įtakos tiek asmeniui, tiek
visuomenei.
Pellizzari, M., Ljungqvist, L ir
Sargent, J.
2006, 2008 Nedarbo sąvoka yra apibrėžiama
atsižvelgiant į veiksnius, kaip
išsilavinimo lygis, amžius, darbo
patirtis, namų ūkio dydis, vaikų
skaičius ir namų ūkio pajamos. Šie
aspektai labai svarbūs, nes jie turi
įtakos darbo paieškos trukmei ir
žmonių gebėjimui rasti darbą.
Beržinskienė, D ir Martinkus, B.2005 Nedarbas – opi kiekvienos šalies
ekonominė – socialinė problema.
Gyventojų kiekybiniai ir
struktūriniai rodikliai, jų
materialinė gerovė, švietimo lygis
ir kultūriniai aspektai, darbo
veiklos ypatumai, darbo rinkos
5

rezervai bei mobilumo galimybės,
taip pat visuomenės socialinė
stratifikacija yra glaudžiai susijusi
su augimu ne tik individualiose
šalyse, bet ir žemyne.
Nedarbo sąvoka yra...