Mados psichologija fotomodelių tipažų aprašai ir kurso svarba

Ištrauka

Mados psichologija: fotomodelių tipažų aprašai ir kurso svarba

Turinys
ĮVADAS 2
1. SKYRIUS. MADOS PSICHOLOGIJA 3
1.1Kurso svarba 3
2. SKYRIUS. FOTOMODELIŲ TIPAŽŲ APRAŠAI 5
2.1 Pirmas
modelis 5
2.2 Antras modelis 5
2.3 Trečias modelis 6
2.4 Ketvirtas modelis 7
2.5 Penktas modelis 7
2.6 Šeštas
modelis 8
2.7 Septintas modelis 8
2.8 Aštuntas
modelis 9
2.9 Devintas
modelis 10
2.10 Dešimtas
modelis 10
IŠVADOS 11
LITERATŪROS SĄRAŠAS 12
ĮVADAS:
Visi žmonės nešioja drabužius. Vieniems mada – labai svarbi, kitiems - visiškai
nereikšmingas reiškinys, nepaisant šių aspektų mada mus vienija, tai – neatsiejama kiekvieno
žmogaus gyvenimo dalis.

1. SKYRIUS. MADOS PSICHOLOGIJA.
1.1 Kurso svarba:
Mados psichologija – sąlyginai naujas, besivystantis mokslas kurio problematika iškilo XIX
a. viduryje. Kaip teigia Skerstonas (2014, 50) „Fizinė individo išvaizda – duotybė, su kuria
tenka taikstytis bene visą gyvenimą, jeigu dėl psichologinių priežasčių ar gyvybinės
būtinybės nenusprendžiama jos keisti“. Madą galėtumėme apibrėžti kaip reiškinį iš kurio
raiškos formų galime spręsti apie kolektyvinio elgesio tendencijas kurios būdingos
konkrečiam laikotarpiui ir susijusios su gamtos duotu įgimtu individų gebėjimu įsiminti
vaizdus, imituoti, įsivaizduoti ar mėgdžioti. Drabužiai kuriuos dėvime ir aksesuarai kuriuos
naudojame patobulinti mūsų aprangą daug pasako apie, tai kas esame, iš kur esame, ką
darome, bei kaip tuo metu jaučiamės. Apranga yra vienas iš pagrindinių būdų siųsti
socialinius signalus, nes, tai ką dėvime parodo mūsų tapatybę (Fashion Psychology: What
Your Choice in Clothes Say About You, 2020). Kaip teigia, Carolyn Mair (Speaking of
Psychology: Psychology of fashion, 2019) mados industrija yra glaudžiai susijusi su
žmonėmis. Šioje srityje dirba milijonai žmonių iš viso pasaulio ir visi mes dėvime drabužius,
jie yra arčiausiai mūsų kūno - tarsi antroji oda. Esminė mados struktūros vertybė yra
šiuolaikiškumas. Mada dažnai pasireiškia tam tikros išvaizdos daiktų arba vertybių sakykime,
meninių ar estetinių, populiarumo kaita. Ji yra trumpalaikė ir keičiasi taip greitai, kad vakar
įsigytas švarkas kitą dieną jau gali tapti nebepopuliarus. Iš esmės mada yra ne tik drabužis,
bet ir mus supanti aplinka, tai kaip žmonės save pristato remdamiesi intuicija ir pojūčiais.
Kaip teigia Marc Alain (2012, 79) mados fenomenas studijuojamas kaip psichosocialinis
reiškinys. Visuomenė daro įtaka viskam kas madinga. Fenomeno laipsnių išsiaiškinimas ir
struktūrinė jo analizė leidžia sekti madą nuo mėgdžiojimo mažoje grupėje iki komercinio,
pramoninio bei ekonominio panaudojimo. Kaip teigia Skerstonas: „Mados verslo požiūriu,
tikintis gerų veiklos rezultatų, svarbu išsiaiškinti, kokie žmogiškieji veiksniai svarbiausi, gal
netgi patys opiausi, todėl būtina suvokti, kad mada – socialinis fenomenas, kaip jis
formuojasi, tampa neatsiejama žmonių gyvensenos kultūros dalimi“ (E.Skerstonas pristato
Lietuvoje naują mados sritį, 2013).