„Naujasis romanas“ – šeštojo dešimtmečio viduryje atsiradusi tendencija gilintis į
individo sąmonę ir pasąmonę, mikroskopiškai fiksuojant psichikos reiškinius, kurie būdingi Džoiso,
Prusto ir Kafkos kūrybai. „Naujieji romanistai“ atsisakė kurti romaną kaip istoriją ir kaip istorijos
meninį įprasminimą. „Naujasis romanas“, dar vadintas antiromanu ar antiliteratūra, atspindėjo
rašytojų reakciją prieš masinę literatūrą, prisitaikiusią prie vidutinio miesčioniško skonio,
operuojančią realistinio „tikroviško“ romano formomis, bet atsisakančią jo kritinių tendencijų.
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!