LYGINAMOJI STRATIFIKACIJOS PROCESO UGDYME ANALIZĖ

Ištrauka

LYGINAMOJI STRATIFIKACIJOS PROCESO UGDYME ANALIZĖ

ĮVADAS
J. H. Ballantine ir F. M. Hammack (2009) nuomone, dar visai neseniai amerikiečiai tikėjo,
jog asmeniui, įgijusiam aukštąjį išsilavinimą, atviri visi keliai, tačiau realybė yra kiek kitokia
(sunku gauti perspektyvų, gerai apmokamą darbą). Ankstyvoje JAV istorijoje individui
reikalingi įgūdžiai būdavo perduodami šeimoje iš kartos į kartą, bet pramonės augimas tai
pakoregavo. Netrukus vienu svarbiausiu žinių ir gebėjimų įgijimo šaltiniu tapo ne šeima, o
ugdymo įstaiga. Anksčiau mokyklos buvo prieinamos tik baltųjų rasės atstovams, vėliau – ir
afroamerikiečiams, o ilgą laiką palikti likimo valiai jautėsi vietiniai Amerikos gyventojai.
Nepatenkintų ugdymo sistema įvairių socialinių grupių atstovai pradėjo steigti savo mokyklas.
Po truputį didėjo socialinė atskirtis tarp privačių bei valstybinių mokyklų lankančių vaikų bei jų tėvų.
Mokykla yra itin svarbi jauno žmogaus gyvenime. Iš ugdymo įstaigos yra tikimasi
išmokslinti vaiką, kuriam, tokiu atveju, būtų lengviau skintis kelią į sėkmę bei socialinį
pripažinimą. Pasak Kozol (1991), vieniems išsilavinimas atveria duris į geresnį gyvenimą,
kitiems – jas uždaro. Šiame darbe analizuojamas Jungtinių Amerikos Valstijų (toliau – JAV) ir
Lietuvos stratifikacijos procesas bei jo sąveika su švietimu.

Lyginamoji stratifikacijos proceso ugdyme analizė
Stratifikacijos procesą sociologijoje galima išskirti plačiąja prasme. „Visuotinės lietuvių
enciklopedijos“ (2012) specialistų teigimu, stratifikacija (lot. stratum – sluoksnis; facio – darau)
– tai visuomenės susikaidymas pagal įvairius požymius į socialinius sluoksnius (vad. stratus).
A.Mackevičienės (2004) manymu, stratifikaciją galima išskirti pagal išsilavinimą, profesiją,
darbo užmokestį ir pan. Pasak „lietuviuzodynas.lt“ sudarytojus, šis visuomenės susiskaidymas
gali vykti ir pagal šiuos kriterijus: turtą, pajamas, papročius, gyvenimo būdą ir visuomeninę padėtį.
„Visuotinės lietuvių enciklopedijos“ (2012) specialistų teigimu, socialinę stratifikaciją
galima suprasti kaip visuomenės socialinės hierarchijos susiklostymą pagal socialinių grupių
požymius. Socialinė stratifikacija yra susijusi su socialiniu statusu, socialiniu sluoksniu bei
socialine klase. Socialinis sluoksnis reiškia priskyrimą tam tikram sluoksniui, o socialinė klasė
atskleidžia socialinės atskirties laipsnį. Stratifikacija gali būti naudinga didinant socialinės
politikos veiksmingumą, skatinant žmonių socialinį aktyvumą ir socialinio mobilumo galimybes.
I. Liuobikienės (1997) teigimu, socialinė stratifikacija – tai socialinių padėčių hierarchija, rodanti
nelygų valdžios, prestižo pasiskirstymą visuomenėje; ši nelygi padėtis yra perduodama iš kartos į
kartą (cit. J. Piktužytė, 2005, p. 21).