Loginė ir tekstinė teisės normos

Ištrauka

Loginė ir tekstinė teisės normos
Kursinis darbas

TURINYS
ĮVADAS.......................................................................................................................................3
1.TEISĖS NORMOS IR JOS STRUKTŪROS SAMPRATOS................................................5
2.LOGINĖ IR TEKSTINĖ TEISĖS NORMOS
STRUKTŪRA..............................................7
3.TEISĖS NORMŲ LOGINĖS IR TEKSTINĖS STRUKTŪRŲ
SANTYKIS......................11
IŠVADOS...................................................................................................................................14
LITERATŪRA IR ŠALTINIAI ................................................................................................15

ĮVADAS
Teisė egzistuoja tam, kad priverstų žmones daryti tai, ko kitaip jie nedarytų J. Benthamas
Teisė kaip tokia, atsirado labai seniai, tačiau tai nebuvo iš karto rašytinė teisė, tokia, kokią
mes dabar žinome ir įsivaizduojame. Tuomet papročiai padėjo tvarkyti ir reguliuoti visuomeninius
bendruomenės santykius, kiekvieno individo socialinį elgesį ir pareigas.
Visuomenei tobulėjant, tobulėjo ir reguliavimas, vis labiau išsilaisvinantis iš gamtos glėbio
ir išreiškė bei užtikrino objektyvius žmonių elgesio interesus, o civilizacijos – valstybės – sąlygomis
ir vis didesnę žmogaus laisvę ir asmens nepriklausomumą. Šis reguliavimas gali būti dvejopas –
individualus ir norminis. Teisės normos padeda reguliuoti santykius tarp visuomenės narių ar individo ir valstybės. 
Teisės normos struktūra yra skirstoma į loginę ir tekstinę. Loginė normos struktūra – tai
teisės normų elementų sistema (hipotezės, dispozicijos, sankcijos), kurių padedama konkreti teisės
norma, sąveikaudama su kitomis teisės normomis, tampa pajėgi įgyvendinti visai teisės sistemai
skirtas minėtas funkcijas – suformuluoti elgesio taisyklę; nurodyti faktus, kurių pagrindu santykio
dalyviams atsiranda, pasikeičia ar išnyksta subjektinės teisės ir pareigos, taip pat veiksmus, kuriais
gali būti pažeidžiama ši taisyklė; užtikrinti tokios taisyklės įsakmumą – jos pažeidimų baudžiamumą.
Konkrečios normos tekstas negali iš karto apimti visų funkcijų ir jas įgyvendinančių
struktūrinių elementų, nes normos tekstas būtų perkrautas ir norma pasidarytų pernelyg
gremėzdiška, sunkiai suvokiama ir dar sunkiau taikoma. Todėl siekiant supaprastinti tekstą teisės
normos skirstomos į reguliacines ir sankcijas nustatančias, kad tarp jų būtų padalijamos teisės
funkcijos ir atitinkamai loginė normos struktūra būtų išskirstoma po reguliacinių ir sankcijas
nustatančių normų tekstus.
Taigi, teisės normų struktūrą lemia ne kas kita, kaip jos vykdomos
funkcijos ir jų specifika. Struktūros elementų sistema kaip tik ir sudaro loginę
normos struktūrą. Tuo tarpu tekstinės normos yra siauresnės už loginę, nes
apima tik du pirmuosius normos elementus.

Darbo objektas: loginė ir tekstinė teisės normos. Darbo tikslas – išanalizuoti loginę ir
tekstinę teisės normos struktūrą bei jų santykį.
Darbo uždaviniai:
1.pateikti teisės normos bei jos struktūros sampratas;
2.išanalizuoti loginę bei tekstinę teisės normos struktūrą;
3.aprašyti teisės normų loginės ir tekstinės struktūrų santykį.
Pirmojoje darbo dalyje aprašoma teisės normos bei jos struktūros samprata. Antrojoje dalyje
- analizuojama loginė bei tekstinė teisės normos struktūra bei jų reikšmė. Trečiojoje darbo dalyje
aprašomas esantis tarp loginės ir tekstinės teisės normos santykis.
Rašant darbą naudotasi 5 lietratūros šaltiniais, iš kurių pagrindinis A. Vaišvilos (2000)
„Teisės teorija“. Taip pat studijuota LR baudžiamojo proceso kodeksas bei LR civilinis kodeksas ir
kt. teisės aktai.