LIETUVOS VYRESNIOJO AMŽIAUS ŽMONIŲ FINANSINIS RAŠTINGUMAS SKAITMENINĖS BANKININKYSTĖS IR ŠIUOLAIKINIŲ FINANSINIŲ SISTEMŲ KONTEKSTE

Ištrauka

BAIGIAMASIS BAKALAURO DARBAS 
LIETUVOS VYRESNIOJO AMŽIAUS ŽMONIŲ FINANSINIS RAŠTINGUMAS SKAITMENINĖS BANKININKYSTĖS IR ŠIUOLAIKINIŲ FINANSINIŲ SISTEMŲ KONTEKSTE

TURINYS
ĮVADAS 3
1. VYRESNIOJO AMŽIAUS ŽMONIŲ FINANSINIS RAŠTINGUMAS SKAITMENINĖS BANKININKYSTĖS IR ŠIUOLAIKINIŲ FINANSINIŲ SISTEMŲ  KONTEKSTE, TEORINĖ ANALIZĖ 5
1.1. Finansinio raštingumo samprata 5
1.2. Vyresnio amžiaus žmonių finansinio raštingumo iššūkiai 9
1.3. Šiuolaikiniai finansai ir skaitmeninė bankininkystė 12
1.4. Vyresnio amžiaus žmonių prisitaikymas prie skaitmeninės bankininkystės ir šiuolaikinių finansų tyrimų apžvalga 14
2. LIETUVOS VYRESNIOJO AMŽIAUS ŽMONIŲ FINANSINIO RAŠTINGUMO TYRIMO METODIKA IR REZULTATAI 18
2.1. Tyrimo metodika 18
2.2. Tyrimo rezultatų analizė 21
2.3. Tyrimo rezultatų palyginimas 35
IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS 39
LITERATŪROS SĄRAŠAS 41
SANTRAUKA 45
SUMMARY 46
PRIEDAI 47

ĮVADAS
Darbo temos aktualumas. Dabartinėje visuomenėje įvairūs mokslininkai bei specialistai
laikosi vieningos nuomonės, akcentuoja, kad viena pagrindinių socialinės atskirties priežasčių –
socialinių įgūdžių stoka. Pažymėtina, kad socialinių įgūdžių stoka, turi didelės neigiamos įtakos
kiekvieno žmogaus, o ypač vyresnio amžiaus žmogaus socialinei padėčiai. Šiems teiginiams
pritaria ir užsienio šalių mokslininkai, kurie pabrėžia, jog ne tik be socialinių įgūdžių, karjeros
planavimo, šeimyninio gyvenimo ar bendravimo, nemažiau svarbūs yra finansinio raštingumo
įgūdžiai: kaupimo, taupymo, pajamų, išlaidų planavimo ir kt. (Kvieskienė, 2016). Visuomenėje
būdinga neišvengiama skaitmeninė dinamika, kuri paliečia visas gyvenimo sritis. Sparčiai
tobulėjant bet kokiems skaitmeniniams sprendimams, tobulėja ir finansinių paslaugų
skaitmeninimas, kuris pasižymi permainomis ekonominiame sektoriuje. Perėjimas nuo tradicinės
bankininkystės prie skaitmeninių platformų sukėlė pokyčių, kurie lėmė pakitusią vartotojų elgseną
asmeninių finansų kontekste, požiūrį į naudojimąsi asmeninėmis lėšomis, asmeninius įpročius bei
elgseną (Koskelainen et al., 2023). Nors skaitmeninė bankininkystė yra lengvai prieinama, leidžia
laisvai ir patogiai naudotis banko paslaugomis, tačiau taip pat turi būti stiprinamas finansinis
raštingumas bei saugumas naudojantis skaitmeninėmis priemonėmis tam, kad būtų užtikrintas
darnus ir lygus naudojimasis banko paslaugomis visų amžiaus grupių žmonėms, o ypač
vyresniesiems, kad jie taip pat turėtų lygias galimybes gauti tokias pat finansines paslaugas kaip
visi. Dažnai įvairių autorių atliktuose tyrimuose dalyvauja jaunimas, o finansinio raštingumo
samprata nagrinėjama būtent jaunų žmonių kontekste. Tai parodo, kad trūksta tyrimų,
nagrinėjančių vyresnių žmonių finansinį raštingumą.
Darbo problema. Ar Lietuvos vyresnio amžiaus žmonės yra pakankamai gabūs
skaitmeninės bankininkystės kontekste?
Darbo tikslas. Išanalizuoti Lietuvos vyresnio amžiaus žmonių finansinį raštingumą
skaitmeninės bankininkystės kontekste.
Darbo uždaviniai:
1. Teoriškai atskleisti finansinio raštingumo ir prisitaikymo prie šiuolaikinių finansinių sistemų vyresniame amžiuje svarbą.
2. Atskleisti vyresniojo amžiaus žmonių naudojimosi skaitmenine bankininkyste priežastis.
3. Nustatyti vyresniojo amžiaus žmonių naudojimosi skaitmenine bankininkyste iššūkius.
4. Palyginti Vilniaus ir Panevėžio vyresniojo amžiaus žmonių naudojimosi skaitmenine bankininkyste ypatumus.
Darbo metodai. Siekiant išanalizuoti Lietuvos vyresniojo amžiaus žmonių finansinį
raštingumą šiuolaikinių finansinių sistemų kontekste, naudojama lyginamosios mokslinės
literatūros ir dokumentų analizės bei sintezės metodai.
Darbo struktūra. Kursinį darbą sudaro 2 pagrindiniai skyriai. Pirmame skyriuje remiantis
moksline literatūra analizuojama finansinio raštingumo ir skaitmeninės bankininkystės samprata
bei vyresnio amžiaus žmonių finansinis raštingumas. Sekančioje kursinio darbo dalyje pateikiama
tyrimo metodika, tyrimo analizė bei palyginimai.