LIETUVOS VALSTYBĖS IR TEISĖS ISTORIJA

Ištrauka

LIETUVOS VALSTYBĖS IR TEISĖS ISTORIJA
REFERATAS

TURINYS
ĮVADAS ............................................................................................. 3
Asesorių teismas ..................................................................................4
Žemės teismas .....................................................................................4
Pilies teismas .......................................................................................6
Pakamario teismas ...............................................................................7
Miestų savivaldos teismai ....................................................................8
IŠVADOS ............................................................................................9
LITERATŪRA .................................................................................10

ĮVADAS
LDK valstybingumo XIII-XVI a. raidoje buvo du esminiai teismų sistemos
formavimosi kaitos periodai. Pirmuoju - aukščiausiojo teismo ir teisėjo valstybėje funkcijas
turėjo valdovas, iš pradžių Lietuvos karalius Mindaugas, vėliau Lietuvos didieji kunigaikščiai
ir pagaliau -jos perėjo valstybės institucijai - Ponų tarybai. Antruoju periodu, susiformavus
bajorų luomo teismams ir 1581 m. įsteigus Vyriausiąjį Lietuvos tribunolą, Ši valstybės
valdžios funkcija buvo išskirta iš valdovo kompetencijos ir tapo savarankiška teismo valdžia.
Taip baigtas įgyvendinti LDK įstatymų leidžiamosios, vykdomosios ir teismo valdžių
atidalijimo principas.
Pirmasis teismų formavimosi ir raidos periodas, daugėjant teisingumą vykdančių
institucijų, vykstant ekonominiams pokyčiams, skatino socialinių luomų, pagrįstų darbo
pasidalijimu, formavimąsi ir atitinkamai jų vaidmens valstybėje diferencijavimas, bei
politinės reikšmės perskirstymą. Šis periodas savo ruožtu skirstytinas į etapus, kurie žymėjo
valdovo politinio vaidmens valstybėje pokyčius nuo jo išaugimo, valdant Vytautui, iki
silpnėjimo, valdant Jogailos palikuonims.
Pirmasis šio periodo teismų raidos etapas truko nuo valstybės susidarymo iki
1447 m. bendravatstybinės (žemės) privilegijos, kuria pradedant, Kazimierui atsisakius teisti
bajorams priklausomus žmones, galutinai susiformuoja luomų teismai.
Pagrindiniai išlikę šio teismo sistemos formavimo etapo teisės šaltiniai yra:
paprotinė teisė; Gedimino, titulavusio save Lietuvos ir Rusios kraštų karaliumi, diplomatijos
dokumentai, sukūrę prielaidas Lietuvos teisei suartėti su Vakarų Europos teise; didžiųjų
kunigaikščių privilegijos atskiriems luomams. Iš jų pažymėtinos Jogailos privilegijos
Lietuvos krikšto proga bajorams. Tai - 1387 m. privilegija apsikrikštijusiems bajorams turėti
jų luomo teismus; 1387 m. privilegija, leidžianti įsikuriančiai Katalikų bažnyčiai tvarkyti savo
luomo organizaciją kanonų teisės pagrindu; 1387 m. privilegija Vilniaus miestiečiams turėti
savarankišką magistratą, teismą ir iždą remiantis Magdeburgo miesto teise (jus municipale
magdeburgense). Nėra išlikusių šaltinių, kuriais remiantis būtų galima kalbėti apie Mindaugo
valdymo laikotarpio ir iki Gedimino teismų sistemą.
Antrasis teismų formavimosi etapas, prasidėjęs, minėta, 1447 m. privilegija,
tobulintas 1468 rn. Kazimiero teisyno procesinėmis normomis, tikslintas ir detaliai
reglamentuotas 1529 m. Lietuvos Statute. Reikšmingi Šiuo etapu buvo 1564 m. Seimo priimti
dokumentai, kurių nuostatomis iš esmės įgyvendinta esminė valstybės valdžios reforma,
aukščiausiojo teisingumo funkcijas perleidusi susiformuojančiai atskirai teismo valdžiai. Šios
nuostatos buvo įtrauktos į 1566 m. Lietuvos Statutą. Baigiamuoju akcentu tapo 1581 m.
įsteigtas Vyriausiasis Lietuvos tribunolas.
Šiuo etapu išskirtiniai teismų formavimosi raidos šaltiniai yra Lietuvos Statutai,
kuriais buvo sukurta valstybėje teisinė sistema, apimanti tiek teisę, tiek teismo institucijų
organizaciją. Jie buvo rašyti ir plito tuo metu LDK nuolat vartota kanceliarine slavų kalba ir
lotynų kalba tarpvalstybiniams ryšiams, taip pat statutų vertimais į lenkų ir vokiečiu kalbas.
1529 m. Lietuvos Statute teismo organizacijai ir procesui skirtas šeštasis skyrius
susideda iŠ 37 artikulų. Tai sudaro aštuntadalį visų jo normų. Šiuo statutu iš esrnės
vainikuojamas pirmasis teismų formavimosi etapas, nes Antrasis 1566 m. Lietuvos Statutas
jau sukūrė visas prielaidas formuotis naujam teisingumo sistemos periodui, kuris iš esmės
nekito iki XVIII a. pabaigos.