Lietuvos valstybės biudžeto deficito finansavimo, išleidžiant vyriausybės vertybinius popierius, analizė

Ištrauka

LIETUVOS VALSTYBĖS BIUDŽETO DEFICITO FINANSAVIMO, IŠLEIDŽIANT VYRIAUSYBĖS VERTYBINIUS
POPIERIUS, ANALIZĖ
BAKALAURO BAIGIAMASIS DARBAS

SANTRAUKA
Bakalauro baigiamajame darbe nagrinėjamas Lietuvos valstybės biudžeto deficito
finansavimas išleidžiant Vyriausybės vertybinius popierius. Aptariamos valstybės biudžeto
deficito susidarymo priežastys ir finansavimo būdai, įvertinamas biudžeto deficito poveikis šalies
ekonomikai bei fiskalinės politikos taikymo galimybės, pateikiami galimi biudžeto deficito
dengimo būdai. Atliekant vyriausybė vertybinių popierių apžvalgą ir analizę, nagrinėjamas
Lietuvos biudžeto deficitas bei jo finansavimas šiuo instrumentu, pagrindžiama išsikelta hipotezė,
jog pagrindinis valstybės skolinimosi būdas – Vyriausybės vertybiniai popieriai (vidutiniškai 89
proc. valstybės skolos sudaro skola už išleistus vertybinius popierius). Įvertinus veiksnius,
įtakojančius vertybinių popierių kainą, galima teigti, kad didžiausią įtaką kainai daro
besikaupianti valstybės skola ir bendra šalies ekonominė būklė, kurią atspindi tarptautinių šalies
kredito agentūrų reitingai.

Turinys
LENTELĖS 6
PAVEIKSLAI 7
Į..V A D A..S 8
1. VALSTYBĖS BIUDŽETO DEFICITO SUSIDARYMO PRIEŽASTYS IR FINANSAVIMO 
BŪDAI 10
1.1. Valstybės biudžeto formavimas ir deficito susidarymas 10
1.2. Valstybės biudžeto deficito poveikis šalies ekonomikai 12
1.3. Ribojamosios ir skatinamosios fiskalinės politikos taikymas valdant valstybės biudžetą 14
1.4. Biudžeto deficito dengimo būdai ir valstybės skola 18
1.4.1. Biudžeto deficito dengimo būdai 19
1.4.2. Vyriausybės vertybiniai popieriai - pagrindinis valstybės skolinimosi būdas 22
1.5. Valstybės skolos kredito reitingo ir finansinės rizikos tarpusavio sąveika 27
2. LIETUVOS BIUDŽETO DEFICITAS IR JO FINANSAVIMAS IŠLEIDŽIANT 
VYRIAUSYBĖS VERTYBINIUS POPIERIUS 30
2.1. Valstybės biudžeto deficito ir valstybės skolos problematika 30
2.2. Valstybės fiskalinio biudžeto deficito ir skolos priklausomybė 32
2.3. Valstybės skolinimosi poreikio 2006-2009 metais analizė 38
2.4. Vyriausybės vertybinių popierių, 2006-2010 metais, analizė 42
2.4.1. Vyriausybės vertybiniai popieriai - biudžeto deficito finansavimo įrankis 42
2.4.2. Vyriausybės vertybinių popierių kainą įtakojančių veiksnių analizė 52
IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS 58
LITERATŪRA 62
PRIEDAI 66

ĮVADAS
Išsivysčiusių valstybių finansų sistema apima valstybinius ir vietinius biudžetus, valstybės
įmonių finansus ir vyriausybinius specialiuosius fondus. Valstybės finansų sistema daugiausia
lėšų sparčiai didėjančioms valdymo, taip pat socialinėms, kt. išlaidoms bei valstybės skoloms
padengti parūpina iš mokesčių, valstybinių paskolų, popierinių pinigų emisijos ir kt. Kai
valstybės išlaidos tampa didesnės nei pajamos, šį skirtumą valstybė būna priversta dengti
skolintomis lėšomis, dėl to atsiradę valstybės įsiskolinimai, ir kiti finansiniai įsipareigojimai
valstybės vardu formuoja valstybės skolą.
Daugelis išsivysčiusių ir besivystančių šalių vyriausybių negali savo pajamomis padengti
išlaidų - tai sukelia biudžeto deficitą. Todėl iškyla klausimas, koks leidžiamas biudžeto deficitas
ir koks poveikis ekonomikai trumpuoju bei ilguoju laikotarpiu, kokiu būdu bus finansuojamas
biudžeto deficitas.
Tradicinė valstybės biudžeto sudarymo taisyklė - jo pajamų ir išlaidų subalansavimas.
Tačiau šiandien daugelio išsivysčiusių šalių biudžetai yra deficitiniai, ir tai netrukdo joms
užtikrinti aukštų ekonomikos augimo tempų, normalaus gyventojų gyvenimo lygio ir t.t. Svarbu
ne faktas, kiek procentų bendrojo vidaus produkto (BVP) sudaro fiskalinis valstybės biudžeto
deficitas, o tai, ar jis priimtinas konkrečiai šaliai. Vadinasi, ir priimtino deficito lygis skirtingoms
šalims gali būti nevienodas. Norint nustatyti, koks skolinimasis valstybei gali būti priimtinas,
pasitelkiami matematiniai - ekonominiai modeliai.
Viena svarbiausių priklausomybių yra abipusis fiskalinio valstybės biudžeto deficito ir
valstybės skolos ryšys. Galima įvertinti, koks turi būti biudžeto deficitas, norint išlaikyti tam
tikrus nustatytus skolos ir BVP santykio reikalavimus, t.y. nustatyti skolos priimtinumą.
Nedidėjantis valstybės skolos ir BVP santykis ilgu laikotarpiu gali būti pasirinktas kaip vienas iš
pagrindinių kriterijų, formuojant makroekonominius valstybės tikslus.
Biudžeto deficitas finansuojamas skolinimosi būdu vietinėje ir (arba) išorinėje finansinėje
rinkoje, todėl skolinimasis iš valstybinių institucijų yra infliacinis, dėl to kai kuriose šalyse
uždraustas. Daugelyje išsivysčiusių šalių vyrauja neemisinės valstybės biudžeto deficito
finansavimo formos, nesukeliančius tiesioginio infliacijos augimo. Tai vyriausybės vertybinių
popierių pardavimas finansinėje rinkoje, kreditų gavimas iš užsienio komercinių...