LIETUVOS TEISĖS SISTEMOS RAIDA. NACIONALINĖS TEISĖS, KŪRIMO KONSTITUCINIAI PRINCIPAI

Ištrauka

PROJEKTINIS DARBAS
LIETUVOS TEISĖS SISTEMOS RAIDA NACIONALINĖS TEISĖS, KŪRIMO KONSTITUCINIAI PRINCIPAI

Turinys
1. Įvadas......................................................................................................................................1-2
2. 1918 metų lapkričio 2 dienos Lietuvos Valstybės Konstitucijos Pamatiniai Dėsniai.............3
3. 1919 metų balandžio 4 dienos Konstitucijos Ypatumai...........................................................4
4. 1920 metų birželio 10 dienos Konstitucija...............................................................................5
5. 1922 metų nuolatinė Lietuvos Konstitucija..............................................................................6
6. Konstitucijos valdant Antanui Smetonai..................................................................................7
7. Konstitucijos okupacinio rėžimo Lietuvoje metu.....................................................................8
8. Lietuvos konstitucingumo problema.........................................................................................9
9.Nepriklausomos Lietuvos konstitucionalizmo raida..................................................................9
10. Išvados...................................................................................................................................15
11. Literatūra................................................................................................................................16

Įvadas
Informaciniuose žinynuose rašoma, kad Konstitucija – pagrindinis įstatymas, įtvirtinantis piliečių
laisves ir teises bei nustatantis valdžios šakų tarpusavio santykius, ryšius. Terminas kilęs iš lotyniško
žodžio constitutio, kuris reiškia ypač svarbų įstatymą. Konstitucija - valstybės teisinės tvarkos
pagrindų nustatymas. Konstitucija reguliuoja valdžių (įstatymų leidžiamosios, vykdomosios ir
teisminės) santykius valstybėje ir nustato valdžios organizaciją, formą. Konstitucijos principai (kaip
aukščiausia rašytinė teisė) yra aukščiau nei bet kuri kita teisė.
Pirmoji pastovi konstitucija nepriklausomoje Lietuvoje buvo priimta 1922 m. spalio 25 d.
Simboliška ir prasminga, kad po penkis dešimtmečius trukusios sovietinės okupacijos, naujoji
Lietuvos konstitucija buvo priimta 1992 m. – tą pačią spalio 25 d. – visuotiniame tautos referendume.
Konstitucija yra svarbiausias įrankis valstybinei valdžiai apriboti ir kontroliuoti. Jos ištakos glūdi
viduramžiais Europos šalių aristokratijos (iš karaliaus) išsikovotose ypatingose teisėse, privilegijose,
kurios ilgainiui buvo užfiksuotos dokumentuose. Pirmasis toks teisinis dokumentas įsigaliojo 1215
m., kai Anglijoje buvo priimta Didžioji chartija. O rašytinis Lietuvos konstitucijos pirmtakas – 1529
m. Pirmasis Lietuvos statutas. Be abejo, šie pirmieji teisiniai įstatai neapėmė visos valstybės ir jos
gyventojų, jais savo teises užsitikrino tik atskiri luomai.
Šiame darbe apžvelgsiu, Nacionalinės teisės, kūrimo konstitucinius principus.
Konstitucijai atsirasti Lietuvoje didelės įtakos turėjo išorinės aplinkybės. Trumpai jas aptarsiu.
Pirmoji visuotinė konstitucija buvo priimta 1772 m. Jungtinėse Amerikos Valstijose, kurios
išsivadavo iš kolonijinės priklausomybės Didžiajai Britanijai. JAV konstitucija ilgainiui tapo
pagrindiniu pavyzdžiu rengiant kitas demokratinių valstybių konstitucijas. Pirmosios rašytinės
konstitucijos Europoje - 1789 m. Prancūzijos konstitucija, Lenkijos ir Lietuvos valstybės
Žečpospolitos 1791 m. priimta gegužės 3 d. konstitucija (ji priimta prieš galutinį Žečpospolitos
žlugimą). Šios konstitucijos turėjo didžiulę įtaką vėliau priimtoms konstitucijoms.
Taigi, įvykus spalio socialistinei revoliucijai Rusijoje, atsirado galimybių atkurti Lietuvos
valstybingumą. Lietuvos Taryba 1918 metais vasario 16 dieną ryžosi paskelbti naują pareiškimą,
kuriuo kreipėsi į Rusijos, Vokietijos ir kitų šalių vyriausybes, jog remdamasi tautų apsisprendimo
teise ir Lietuvių Vilniaus konferencijos nutarimu, skelbia ”atstatanti nepriklausomą, demokratiniais
pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybe su sostine Vilniuje ir tą valstybę atskirianti nuo visų
valstybinių ryšių, kurie yra buvę su kitomis tautomis“. Nors ši politinė deklaracija yra laikoma
Valstybės atkūrimo aktu, bet faktiškai tuo metu Lietuva buvo Vokietijos okupacijos objektu ir
nepriklausomybės paskelbimas teisinių padarinių neturėjo. Negana to, politiniuose Vokietijos
sluoksniuose buvo pradėtas brandinti planas sujungti Lietuvą su Prūsija ir Saksonija. Šiomis
sąlygomis, ieškodama mažesnės blogybės, Tarybos dauguma nutarė ieškoti ryšių su katalikiška
vokiečių Viurtembergo valstybėle, pasiūlidama hercogui Vilhelmui fon Urachui Lietuvos karaliaus
sostą. 1918 metų birželio 4 dienos aktu buvo nutarta Lietuvą skelbti konstitucine monarchija, o gavus
Uracho sutikimą – liepos 11 dieną Tarybos narių balsų dauguma jis buvo išrinktas karaliumi ir
pavadintas Mindaugu II. Šiam reikalui parengtame Lietuvos konstitucijos (Laikinosios Konstitucijos
Pagrindų) projekte buvo numatyta, kad Lietuvos karalystę valdo karalius ir dviejų rūmų tautos
atstovybė. Karaliui pavedama vadovauti vykdomajai valdžiai, suteikiama įstatymų leidybos
iniciatyvos ir tautos atstovybės priimtų įstatymų tvirtinimo teisės.