LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIO TEISMO SUDĖTIS IR SUDARYMO TVARKA

Ištrauka

LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIO TEISMO SUDĖTIS IR SUDARYMO TVARKA
(Teisėsaugos institucijų rašto darbas)

TURINYS
ĮVADAS.............................................................................................................................................2
1. LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS .......................................................3
2. KONSTITUCINIO TEISMO SUDĖTIS IR SUDARYMO TVARKA.........................................5
2.1. Konstitucinio Teismo teisėjų statusas ir keliami reikalavimai................................................6
IŠVADOS...........................................................................................................................................11
LITERATŪRA...................................................................................................................................12

ĮVADAS
Tyrimo objektas: Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo sudėtis ir sudarymo tvarka.
Rašto darbo tikslas: atskleisti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo sudėtį ir sudarymo tvarką.
Rašto darbo uždaviniai:
1. Aptarti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo sudėtį ir sudarymo tvarką;
2. Atskleisti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išskirtinumą.
Tyrimo metodai: aprašomasis.

1. LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS
Konstitucinis Teismas- teisminė institucija, garantuojanti Lietuvos Respublikos Konstitucijos
viršenybę teisės sistemoje, konstitucinį teisėtumą [LR Konstitucinio teismo įstatymas, 2013].
Nustatyta tvarka sprendžia ar įstatymai ir kiti Seimo priimti aktai neprieštarauja Konstitucijai, taip
pat ar Respublikos Prezidento bei Vyriausybės aktai neprieštarauja Konstitucijai ar įstatymams.
Konstitucijos ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo įstatymo nustatytais atvejais teikia
Seimui ir Respublikos Prezidentui išvadas. Konstitucinis Teismas yra savarankiškas,
nepriklausomas teismas- teisminę valdžią įgyvendina Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo tvarka. Konstitucinio Teismo vidaus
klausimus, teisėjų profesinio elgesio taisykles ir kitus klausimus reguliuoja Konstitucinio Teismo
reglamentas, kurį tvirtina Konstitucinis Teismas.
Tarpukario Lietuvoje teisinėje sistemoje nebuvo teisės aktų teisėtumo tikrinimo mechanizmo.
Konstitucijos turiniui tikrinti, buvo reikšmingi Vyriausiojo Tribunolo aktai baudžiamosiose ir
civilinėse bylose, kuriose buvo interpretuojamos Konstitucijos normos. Vyriausiojo Tribunolo
konstitucinių normų aiškinimas buvo svarbus teisinis reiškinys, tačiau Konstitucijos interpretavimo
problemas sprendė pakankamai santūriai. Tokią atsargią Vyriausiojo Tribunolo poziciją lėmė
daugelis veiksnių: konstitucingumo tradicijų stoka, konstitucinio reguliavimo nestabilumas.
Kita svarbi konstitucinė institucija- Valstybės Taryba. Nors Valstybės Tarybos pagrindinis
tikslas buvo rengti teisės aktus ir teikti išvadas dėl teisės aktų projektų, ji tuo neapsiribojo. Ypač
reikšmingos Valstybės Tarybos nuomonės, kurias ji pateikdavo dėl teisės aktų atitikimo
įstatymams. Šiose nuomonėse interpretuotos Konstitucijos ir įstatymų normos.
Valstybės Tarybos ir Vyriausiojo Tribunolo aktai yra svarbūs to meto Lietuvos teisės pažinimo
šaltiniai. Tam tikru atžvilgiu jie gali būti aktualūs ir dabar. Valstybės Taryba nelaikytina
administracinio ir tuo labiau Konstitucinio Teismo pirmtaku. Ši institucija, būdama vykdomosios
valdžios dalimi, rengė teisės aktus ir buvo kitų valdžių patariamoji institucija teisėkūros srityje.
Iš kitų tarpukario Lietuvos teisinių reiškinių išsiskiria Statutinis teismas, įsteigtas 1935 m. kovo
13 d. įstatymu. Statutinis teismas dėl įvairių priežasčių veikti nepradėjo. Statutinio teismo
prerogatyvos tikrinti, ar teisės aktai atitinka Konstituciją, buvo artimos konstitucinės justicijos
sampratai. Todėl Statutinis teismas gali būti pripažįstamas pirmuoju bandymu (teoriniu modeliu)
Lietuvos teisinėje sistemoje įsteigti konstitucinės justicijos instituciją.