Lietuvos Respublikos ir Jungtinės Karalystės Konstitucinės teisės ypatybės

Ištrauka

Lietuvos Respublikos ir Jungtinės Karalystės

TURINYS
ĮŽANGA.............................................................................................................................................................3
1.KONSTIUCIJOS SAMPRATA.......................................................................................................................4
2.LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJA....................................................................................................5
2.1LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJOS RAIDA...............................................................................5
2.2LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJOS STRUKTŪRA.....................................................................6
3.JUNGTINĖS KARALYSTĖS NEKONSOLIDUOTA KONSTITUCIJA....................................................................8
3.1JUNGTINĖS KARALYSTĖS KONSTITUCINĖS TEISĖS RAIDA.................................................................8
3.2JUNGTINĖS KARALYSTĖS KONSTITUCINĖS TEISĖS STRUKTŪRA.........................................................9
4.TEISĖS AKTAI BEI JŲ ANALIZĖ..................................................................................................................11
4.1TEISĖS AKTAI...................................................................................................................................11
4.2ANALIZĖ/PALYGINIMAS..................................................................................................................16
5. BYLA/ANALIZĖ...........................................................................................................................................19
6.IŠVADOS.................................................................................................................................................25
LITERATŪRA....................................................................................................................................................26

ĮŽANGA
Šiuolaikinė valstybė neįsivaizduojama be teisinio akto – Konstitucijos. Šį aktą, turbūt daugelis
piliečių žino bei yra daugiau ar mažiau su juo susipažinę. Kaip bebūtų, konstitucija ne visada yra
suvokiama teisingai ar tinkamai apibūdinama. Kiekvienam yra tekę išgirsti pasakymą, jog
„Konstitucija – tai aukščiausias Lietuvos valstybės įstatymas“. Tiesa, šiame pasakyme yra tiesos,
tačiau ji kelia daugių klausimų nei vieną konkretų paaiškinimą. Todėl šio darbo pagrindinis tikslas
ir bus palyginti Lietuvos Respublikos bei Jungtinės Karalystės konstitucinės teisės ypatybes, tam,
kad dar geriau būtų suvokta konstitucijos esmė. Kiti šio darbo uždaviniai: išsiaiškinti pačią
konstitucijos, kaip valstybės dokumento sampratą; išsiaiškinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos
bei Jungtinės Karalystės Konstitucijų atsiradimo istoriją; išsiaiškinti kiekvienos iš šių Konstitucijų
sandarą; palyginti pasirinktą vieną Lietuvos Konstitucijos skirsnį ir palyginti jį su Jungtine
Karalyste. Taip pat bus siekiama išanalizuoti vieną pasirinktą Lietuvos Respublikos Konstitucinio
Teismo nutarimą, remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucija.

1.KONSTIUCIJOS SAMPRATA
Alvydo Pumpučio (2002) nuomone konstitucija dažniausiai yra suprantama kaip įstatymų
rinkinys apie valdžios institucijų visumą. Tai nėra visiškai taisyklingas atsakymas į klausimą: kas
yra konstitucija? „Šiuolaikinė valstybė“ vadovėlyje (1999) yra pateiktas konkretus konstitucijos
apibūdinimas: konstitucija – pagrindinis normatyvinis aktas arba kelių pagrindinių norminių teisės
aktų visuma, fiksuojanti valstybės gyvenimo pagrindus. Konstitucinės teisės normos turi kitų teisės
normų atžvilgiu aukščiausią galią, nustato piliečių teises, pareigas, laisves, valstybės tikslus,
įtvirtina politikos pagrindus. Taigi visų pirmiausia, kai yra kalbama apie konstituciją, tai visų
tikslingiausia yra vartoti paskutinįjį apibrėžimą ir žinant jį, galima kalbėti apie konstituciją plačiąją prasme.
Konstitucija nėra tik „dar vienas“ teisės aktasi. Anot prof. Dr. E. Kūrio (2003) konstitucija yra
pagrindinis valstybių įstatymas, kuris primena įstatymą, tačiau pagal esmę ir prasmę ji yra
aukščiausioji teisė, visų teisės aktų teisiškumo matas. Konstitucija skiriasi nuo teisės aktų savo
viršenybe ir stabilumu. Ji stovi hierarchijos viršūnėje, turi aukščiausią teisinę galią, priimama ir
keičiama ypatinga tvarka, todėl ji yra pastovi. Jos niekas negali keisti nei savo, nei kitų naudai.
Įstatymai ir poįstatyminiai aktai, pagrįsti anksčiau galiojusiu reguliavimu, turi būti suderinti su
nauju . Neatninkantis Konstitucijos aktas liaujasi buvęs teise; jis tiesiog yra anomalija, kuri ardo
teisės sistemos darną. Kaip sakant, konstitucija yra lyg „superįstatymas“, aukščiausios galios
reguliavimo centras, apie kurį formuojasi visa teisės sistema1.