LIETUVOS PRIVAČIŲ ASMENŲ TAUPYMO ELGSENA

Ištrauka

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
LIETUVOS PRIVAČIŲ ASMENŲ TAUPYMO ELGSENA

TURINYS
ĮVADAS 8
1. PRIVAČIŲ ASMENŲ TAUPYMO ELGSENOS VERTINIMO TEORINIAI ASPEKTAI 10
1.1. Taupymo elgsenos samprata 10
1.2. Privačių asmenų taupymo elgsenos teorijos 13
1.3. Taupymo ir taupymo elgsenos atliktų tyrimų analizė ir lemiantys veiksniai 20
2. TYRIMO METODIKA 29
3. LIETUVOS PRIVAČIŲ ASMENŲ TAUPYMO ELGSENOS TYRIMAS 34
IŠVADOS 55
LITERATŪROS ŠALTINIAI 57
PRIEDAI 66

ĮVADAS
Darbo aktualumas. Šių dienų aktualijos, tendencijos ir įvykiai, tokie, kaip išaugusi
infliacija, greta vykstantys kariniai konfliktai bei nesutarimai pasaulyje skatina Lietuvos privačius
asmenis pradėti galvoti apie savo ateitį ir ruoštis jau dabar. Pastaraisiais metais vyriausybės visame
pasaulyje emė skatinti individus rūpintis savo finansine gerove, ne išimtis – taupymas (Brounen et.
al, 2016). Taupymas svarbus ne tik privatiems asmenims, bet ir šalies ekonomikos augimui (Ahmed,
2020). Dabar, kai reikia daugiau asmeninių santaupų kylantiems poreikiams patenkinti bei atsidėti
santaupų pensijai, svarbu įsivertinti kokioje taupymo stadijoje šiuo metu yra Lietuvos privatūs
asmenys, Europos Sąjungos kontekste, suprasti, kokie veiksniai lemia taupymą bei kodėl vieniems
pavyksta sutaupyti lengviau, o kiti – susiduria su nesklandumais (Brounen et. al, 2016). Šiame
darbe bus analizuojama taupymo samprata, privačių asmenų taupymo teorijos, aptariami taupymo
veiksniai, nagrinėjami atlikti taupymo elgsenos tyrimai, atliekamas Lietuvos privačių asmenų
taupymo elgsenos veiksnių empirinis tyrimas.
Analizuojamos temos ištyrimo lygis. Taupymo elgsena nagrinėjama ir analizuojama
ekonomikos, ekonomikos sociologijos ir elgsenos ekonomikos mokslininkų (Blažienė, 2020).
Taupymo sąvoka gali būti suvokiama skirtingai ir gali būti skirstomas tiek į privačių asmenų, tiek
įmonių, tiek vyriausybės taupymą. Šiame darbe išskirtinai nagrinėjamas privačių asmenų taupymas.
Taupymui nagrinėti egzistuoja įvairios taupymo teorijos, jau nuo XX a..: Keyneso taupymo teorija
(1936), neoklasikinės ekonomikos teorijos, tarp kurių gyvenimo ciklo teorija (Modigliani, 1966),
nuolatinių pajamų teorija (Friedman, 1957), santykinių pajamų teorija (Dussenbery, 1949), bei
psichologinė ir sociologinė teorija ((Katona, 1975) ir finansų elgsenos teorija (Beverly ir Sherraden,
1999). Nemažai empirinių tyrimų atlikta tiek iš socialinės, tiek iš ekonominės pusės: Cho et. al,
2012; Guidolin ir La Jeunesse, 2007; Lea et. al, 1995; Schuchardt et. al, 2009. Taupymo sąvoka ir
veiksniai plačiai nagrinėjami tiek užsienio, tiek lietuvių autorių darbuose (Schwefel ir Leidl, 1987;
Kotlikoff, 1992; Straub, 2019; Klein, 1947; Modigliani, 1966; Sablik, 2016; Frini, 2021; Wolla,
2017; Avdeenko et. al, 2019; Blažienė, 2020; Bikas, 2008, Zaliotovaotė ir Taujanksaitė 2017 ir kitų
autorių darbuose). Priešingai nei santaupų ir taupymo sąvokos, taupymo elgsenos samprata yra
santykinai nauja, detaliau pradėta nagrinėta XX a. pabaigoje (Cronqvist ir Siegel, 2015).
Darbo naujumas. Daugelis taupymo elgsenos tyrimų apsiriboja pavienėmis šalimis,
ypatingai didžiosiomis išsivysčiusiomis šalimis arba priešingai – besivystančiomis šalimis. Anot
Blažienės (2020) Lietuvos privačių asmenų elgsenos tyrimų pasigendama. Išsamiausiai Lietuvos privačių
asmenų elgseną yra nagrinėję Bikas (2008), analizavęs namų ūkių taupymo rodiklius bei šių rodiklių
priklausomybę nuo valstybinės ekonominių rodiklių bei 2017 m. Zaliotovaitė ir Taujanskaitė
analizavo Lietuvos namų ūkių taupymo ir investavimo procesus 2006-2016 m., todėl reikalingi
tolimesni, detalesni tyrimai.
Darbo problema. Pagrindinė darbo problema – kaip Lietuvos privačių asmenų taupymas
skiriasi nuo kitų Europos Sąjungos šalių bei kokie veiksniai daro įtaką jų taupymo elgsenai?
Darbo tikslas. Išanalizavus taupymo elgsenos teorinius aspektus, palyginti Lietuvos privačių
asmenų taupymą su kitomis Europos Sąjungos šalimis bei ištirti Lietuvos privačių asmenų taupymą
lemiančius veiksnius.