Senojoje Lietuvos literatūroje, rašytoje lotynų kalba, buvo kuriamas Lietuvos kaip derlingų žemių,
miškingas, upių išvagotas kraštas, kuriame gyvena karinga tauta. Ilgą laiką toks Lietuvos įvaizdis gyvavo
literatūroje. Tačiau kūrėjai, kurie buvo priversti palikti Lietuvą arba savo noru pasitraukė iš gimtojo krašto,
žvelgdami į jį iš tolo ir ilgėdamiesi, akcentavo ne tik atmintyje išlikusį vizualų vaizdą, bet išreiškė ir savo
santykį su gimtuoju kraštu. Remdamasis Antano Škėmos ir Salomėjos Nėries biografijomis ir kūryba,
aptarsiu, kokią Lietuvą iš toli mato šie rašytojai.
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!