Lietuvos nacionaliniai parkai

Ištrauka

Referatas
Lietuvos nacionaliniai parkai

Įvadas
Šio referato tema – Lietuvos Nacionaliniai parkai. Temos aktualumas šiais
destrukcijos laikais, kai nepaliestos gamtos beveik nebeliko, yra labai didelis. Nacionalinio parko
tikslas yra išsaugoti nepakitusią savitą gamtą, kultūros paveldus, atkurti mums visiems vertingą
kraštovaizdį. Nacionaliniai parkai – vienas iš būdų stabdyti gyvūnijos bei augalijos nykimą,
išsaugoti kultūrinį palikimą ateinančioms kartoms. Visa tai būtina išsaugoti. Lietuvos teritorijoje
yra išsidėstę penki Nacionaliniai parkai: Aukštaitijos nacionalinis parkas, Dzūkijos nacionalinis
parkas, Kuršių Nerijos nacionalinis parkas, Trakų istorinis nacionalinis parkas ir Žemaitijos
nacionalinis parkas. Referato tikslas yra apžvelgti visus šiuos nacionalinius parkus. Uždaviniai yra
supažindinimas su nacionalinių parkų tikslais ir veikla, trumpai aprašyti istoriją, parodyti, kuo
skiriasi kiekvienas šių parkų, supažindinti su parkų gyvūnija bei augalija, sudominti.
Bendra informacija
Lietuvos teritorijoje yra išsidėstę penki nacionaliniai parkai (1 priedas), kurie sudaro
14% visų Lietuvoje saugomų teritorijų ploto (2 priedas). Visi nacionaliniai parkai užima 1523
kvadratinių kilometrų, tai sudaro daugiau kaip du proc. šalies teritorijos.

Aukštaitijos nacionalinis parkas
Aukštaitijos nacionalinis parkas buvo įsteigtas 1974m. kovo 29d. Parko tikslas -
išsaugoti Rytų Lietuvos kalvotojo miškingojo ežeryno kraštovaizdį, čia esančias gamtos ir kultūros
vertybes, organizuoti mokslinius tyrimus, pažintinį turizmą (Barauskas ir kt., 2004). Parko plotas -
40570ha (įeina Ignalinos, Utenos ir Švenčionių r.). Daugiau kaip pusė kalvotos parko teritorijos
užima miškai (Barauskas ir kt., 2004). Miškų masyvas yra gana vientisas. Nacionaliniame parke
telkšo per 120 ežerų, teka beveik 70 upių. Gana sudėtingas ir mozaikiškas kraštovaizdis lemia
augalų bei gyvūnų gausą bei įvairovę. Biologinė įvairovė čia bene gausiausia Lietuvoje (Barauskas
ir kt., 2004). Parke auga daugiau nei 900 augalų rušių, iš kurių maždaug 60 įrašyta į Raudonąją
knygą. Didžiausias parko gyvūnijos atstovas yra briedis (Barauskas ir kt., 2004). Taip pat čia daug
stirnų, lapių, kiškių. Tam prielaidas sudaro didelis teritorijos plotas, daugybė vandens telkinių,
dideli miškų masyvai, pelkės ir pievos. Vyrauja sausos pušynu augavietės. Parko padidėjimas buvo
užfiksuotas 1998m nuo 30 tūkst. ha iki 40, 6 tūkst. ha (Aukštaitis, 2006). Vanduo semia net 15%
parko teritorijos. Iš viso čia tyvuliuoja 126 ežerai ir ežerėliai.

Didžiausias ežeras - Kretuonas -
829ha. Ilgiausias parko ežeras – Žeimenas. Jo ilgis 12 km.
Parke gausu malūnų, vyrauja liaudies medicina – gydymas vaistažolėmis. Parko
teritorijoje užregistruoti 26 gamtos paminklai. Keletas įspūdingesnių ( Trainiškio ąžuolas. Jo
amžius 800metų.; Puziniškio ąžuolas ; Keturiolikos kadagių grupė, Aukščiausias kadagys yra 12
metrų; Moko akmuo stebinantis savo dydžiu (Aukštaitis, 2006). Šiame parke yra išmatuotas
dižiausias Lietuvoje aukščio skirtumas. Tarp Tauragno ežero dugno ir Budakalnio viršūnės yra
beveik trys su puse šimto metrų. Parko direkcija įsikūrusi Ignalinos rajone, Palūšėje.