LIETUVOS MOKESČIŲ SISTEMOS RAIDA

Ištrauka

LIETUVOS MOKESČIŲ SISTEMOS RAIDA
Referatas

Įvadas
Mokesčiai - nuo seniausių laikų žinomas svarbiausias valstybės finansinis šaltinis, jos
gyvavimo pagrindas, vyraujanti biudžeto įplaukų akumuliavimo forma. Mokesčių sistema apibrėžiama
kaip šalyje egzistuojančių mokesčių, įplaukų ir rinkliavų visuma, nustatyta sprendžiant apmokestinimui
keliamus uždavinius ir išreiškianti valstybės socialinę, ekonominę ir fiskalinę politiką. Mokesčių
sistema turi skatinti ekonomikos plėtrą. Keičiantis šalies ekonomikai ir politinei situacijai, mokesčių
sistema taip pat turi neišvengiamai keistis. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, kartu formuojasi, nors ir
nuolat keičiama ir dėl to kritikuojama, šalies mokesčių sistema. Per nepriklausomybės metus mokesčių
klausimais priimta nemažai Lietuvos Respublikos įstatymų, nutarimų, kuriais mėginama reguliuoti
krašto ekonominius bei socialinius procesus. Detalaus apmokestinimo, kaip proceso, rutuliojimosi per
visą žmonijos civilizacijos istoriją žinojimas, kuo didesnis informacijos apie atskirus šio proceso etapus
kaupimas, padeda geriau išsiaiškinti ir kai kuriuos aktualius dabarties momentus, nes nėra nei vien tik
praeities, nei ateities problemų. Yra kažkas, kas svarbu tobulinant apmokestinimą ir mokesčių
administravimą visais laikais.
Tyrimo tikslas - išanalizuoti Lietuvos mokesčių sistemą, atsižvelgiant į istorinės raidos formavimosi etapus.
Uždaviniai:
Išsiaiškinti mokesčių sistemos kilmę ir formavimosi etapus Lietuvoje iki 1990 m.
Išsiaiškinti Lietuvos mokesčių sistemos raidos reformas atkūrus nepriklausomybę.

I. LIETUVOS MOKESČIŲ SISTEMOS RAIDA IKI 1990 METŲ
Valstybės mokesčių sistema susidarė iš poreikio imti mokesčius valstybės išlaidoms
padengti. Valstybių mokesčių sistemos bei atskiri mokesčiai radosi įvairiomis socialinėmis bei
politinėmis sąlygomis. Lietuvoje mokesčiais pradėta domėtis ХШ a., kai formavosi Lietuvos valstybė.
Mokesčius galima suskirstyti į šiuos etapus:
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės mokesčiai;
mokesčiai Lietuvos teritorijoje, viešpataujant carinei Rusijai bei kaizerinei Vokietijai;
nepriklausomos Lietuvos mokesčiai; mokesčiai Lietuvos okupacijos laikotarpiu;
dabartiniai mokesčiai.
Susidarius Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei, prireikė ir finansų. Pradžioje mokesčiai nebuvo skiriami
nuo duoklių. Iki XVI a. mokesčiai paprastai buvo mokami natūra. Seniausieji feodalinės Lietuvos
mokesčiai (rinkliavos) buvo dėklą, mokama augalininkystės produktais, ir mezliava, imama
gyvulininkystės produktais. Natūriniam ūkiui peraugant į prekinį-piniginį ūkį, atsirado mokesčiai
pinigais [Žilėnas A., 1996, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės finansų kilmė ir valdymas. Lietuvos
ūkis. Nr. 10-11. P. 43-44.]. Nuo 1649 m. įvestas nedidelis valstybinis padūmės mokestis, kuris buvo
privalomas valstiečiams, miestiečiams, smulkiems bajorams. Jo dydis priklausė nuo turto. Faktiškai tai
buvo tipinis žemės mokestis. Nuo 1676 m. valstybinių dvarų valstiečiai apmokestinami kariuomenės
žiemojimo mokesčiu - hiberna, kuris 1775 m. buvo panaikintas, o vietoj jo nustatytas pusės padūmės
(nuo kiemo) mokestis. Valstybinių dvarų valdytojai nuo 1590 m. buvo apmokestinami kvartos, arba
valstybės dvarų mokesčiu. 1662 m. įvesti pagalvės mokesčiai, kurie buvo imami iš kiekvieno asmens.
Jį privalėjo mokėti ir dvasininkai, kai kada net ir bajorai. Žemės mokestis formaliai atsirado tik po
Liublino Unijos (1569 m.). Iki 1789 m. dvarininkija ir dvasininkija nemokėjo nuolatinio svarbiausio
žemės mokesčio, todėl „Ofiaros" mokesčiu buvo apmokestinami bajorų žemės turtai (10 proc. jų
pelno). XVIII a. nemažą valstybės biudžeto pajamų dalį sudarė propinacijos mokesčiai už degtinės
varymą ir pardavimą. Dalį pajamų valstybė gaudavo iš muitinių, kontroliuodama užsienio prekybą.
Bajorai muitų nemokėjo. Tik 1764 ir 1775 metais buvo įvesti muitai įvežamoms ir išvežamoms
prekėms, privalomi visiems, ne tik pirkliams, bet ir bajorams. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje
veikusius mokesčius galima apibūdinti keliais bruožais: