Lietuvos, Latvijos ir Estijos Ekonominė diplomatija. Institucijų analizė

Ištrauka

Lietuvos, Latvijos ir Estijos Ekonominė diplomatija. Institucijų analizė
Magistro darbas

Turinys
Įvadas 7
Literatūros apžvalga ir teorinis pagrindas 8
Literatūros apžvalga 9
Teorinis pagrindas 14
Ekonominės diplomatija 14
Institucionalizmo teorija 18
Naujas institucionalizmas 19
Racionalus pasirinkimo institucionalizmas 20
Metodologija 25
Lietuvos, Latvijos, Estijos ekonominės diplomatijos apibrėžimas 25
Lietuvos Respublikos ekonominės diplomatijos apibrėžimas 25
Latvijos ekonominės diplomatijos apibrėžimas 26
Estijos ekonominės diplomatijos apibrėžimas 27
Lietuvos, Latvijos, Estijos ekonominės diplomatijos institucijos 27
Lietuvos ekonominės diplomtijos institucijos 28
Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerija 28
Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ir konsulatinės įstaigos 29
Ekonominės diplomatijos taryba 30
Lietuvos Respublikos Ekonomikos ir Inovacijų ministerija 30
,,Inovacijų Agentūra“ 31
,,Inovation Hub“ 32
,,Investuok Lietuvoje“ 32
,,Startup Lithuania“ 33
Keliauk Lietuvoje 33
Komercijos atšė ir prekybos atstovas 34
Žemės ūkio ministerija 35
Litfood 35
Žemės ūkio atašė 35
Lietuvos ekonominės diplomatijos institucijų schema 37
Latvijos ekonominės diplomatijos struktūra 37
Užsienio reikalų ministerija 37
Latvijos diplomatinės atstovybės ir konsulatinės įstaigos 38
4.2.2Užsienio ekonominės politikos koordinavimo taryba 39
Ekonomikos ministerija 39
Investicijų ir plėtros agentūra 40
Investuok į Latviją 40
Startup Latvija 41
Žemės ūkio ministerija 41
Latvijos ekonominės diplomatijos struktūros schema 42
Estijos ekonominės diplomatijos struktūra 42
Užsienio reikalų ministerija 42
Estijos diplomatinės atstovybės ir konsulatinės įstaigos 43
Ekonomikos reikalų ir susisiekimo ministerija 44
Estijos verslo ir inovacijų agentūra 44
Estijos prekybos plėtros agentūra (Prekiauk su Estija) 45
Estijos Investicijų Agentūra 45
Startup Estonia 46
Visit Estonia 46
Žemės ūkio ir regioninės plėtros ministerija 46
Estijos ekonominės diplomatijos struktūros schema 47
Lietuvos, Latvijos, Estijos ekonominės diplomatijos struktūros bei procedūrų lyginamoji analizė
47
Lietuvos, Latvijos, Estijos ekonominės diplomatijos institucinės struktūros lyginimas 48
Lietuvos, Latvijos, Estijos ekonominės diplomatijos procedūros 50
Užsienio reikalų ministerijų procedūrų lyginimas 50
Diplomatinės atstovybės ir konsultainės įstaigos 51
Ekonominės diplomatijos tarybos 51
Ekonomikos ministerijos 52
Inovacijų agentūra ir Estijos prekybos plėtros agentūra 52
Latvijos Investicijų ir plėtros agentūra ir Estijos Verslo ir inovacijų agentūra 52
Investicijų pritraukimo agentūros 53
Startuolių agnetūros 53
Komercijos atašė ir prekybos atstovas ir užsienio atstovybės 54
Turizmo agentūros 54
Žemės ūkio ministerijos 54
Išvados 55

Įvadas
1980 ir 1990 metai atnešė pokyčius į tarptautinę areną. Šaltasis karas, Sovietų sąjungos
griūtis, technologinis proveržis pakeitė valstybių galios vertinimą. Tradiciškai politinės diplomatijos
galia buvo susijusi su karine galia. Tačiau karinės priemonės yra brangios tiek pinigine išraiška, tiek
žmogiškaisiais ištekliais, o rezultatai nebūtinai atnešdavo tvarius sprendimus. Todėl valstybės pradėjo
ieškoti kitų priemonių savo tikslams įgyvendinti. Visame pasaulyje atsirado naujas suvokimas, jog
šalies interesai geriausiai pasiekiami yra ne šaltakraujiška galios politika, o pasitelkiant ekonominę
diplomatiją ir tikslų siekiant pasitelkiant susitarimus bei derybomis.
Pastarąjį laikotarpį, įvairios valstybės stiprina ekonominius užsienio politikos tikslus.
Daugelis išsivysčiusių vakarų valstybių, dėmesį nacionaliniams ekonominiams interesams, mato
kaip protingą atsaką į didėjančią ekonominę šalių konkurenciją.
Pati ekonominė raida yra be išimties svarbi visoms valstybėms, tačiau mažoms valstybėms,
tokioms kaip Baltijos šalys: Lietuva, Latvija, Estija tai yra bene svarbiausias aspektas norint išlikti
ir didinti savo galią regijone bei pasaulyje. Nors ekonomikos augimui daro įtaką ne vienas faktorius,
ekonominė diplomatija yra vienas iš įrankių tai skatinti. Mažų valstybių ekonomika dėl mažos
demografijos ir teritorijos yra apribota, todėl tarptautinė prekyba yra begalo svarbi, siekiant skatinti
valstybės augimą. Ši diplomatijos rūšis yra nurodyta kaip prioritetinė ir Aštuonioliktosios Lietuvos
Respublikos Vyriausybės programoje.
Yra pastebima, jog 59 procentai Lietuvoje pagamintų prekių
bei 68 procentai paslaugų yra eksportuojami į Europos Sąjungos valstybes.
Tai įrodo, kad ekonominės diplomatijos santykiai yra begalo svarbūs. Žvelgiant bendrai į Baltijos šalių regioną,
tiesioginės užsienio investicijos taip pat vaidina svarbų vaidmenį. Šios investicijos yra vertinamos
kaip vienas iš ūkio plėtros veiksnių, bei sąlygą skatinanti ekonomiką. Skirtingos šalys turi įvairius
mechanizmus, siekiant pritraukti investicijas iš užsienio ir gerinti investicinę...