IŠORINIS LIETUVOS VAIDMENS SUVOKIMAS, JO KISMAS IR REIKŠMĖ UŽSIENIO POLITIKAI

Ištrauka

IŠORINIS LIETUVOS VAIDMENS SUVOKIMAS, JO KISMAS IR REIKŠMĖ UŽSIENIO POLITIKAI
MAGISTRO DARBAS

Turinys
Įvadas 6
1. Teorinis modelis 13
1.1. Vaidmenų teorija ir išorinis suvokimas 13
1.2. Mažųjų valstybių užsienio politika. Lietuva kaip maža valstybė 18
1.3. Lietuvos tapatybės santykio su užsienio politika prielaidos 20
2. Tyrimo metodas 24
3. Analizė 27
3.1. Lietuva - maža valstybė. Mažumo reikšmė ir išorinis suvokimas 28
3.1.1. Mažosios valstybės ir užsienio politikos tikslų siekimas 30
3.1.2. Kokius vaidmenis Lietuvai priskiria partneriai? 33
3.1.3. Pokyčiai suvokime po 2022 m. vasario 24-osios 36
3.2. Lietuva – patikima partnerė 40
3.3. Lietuva – suprantanti ir turinti gilių žinių apie Rusiją 42
3.4. Lietuva – palaikanti ES ir NATO plėtrą 44
3.5. Lietuva – demokratijos ir jos plėtros puoselėtoja bei rėmėja 45
Išvados 47
Literatūros sąrašas 50
Priedai 55
Summary 57

Įvadas
Po to, kai 2022 m. vasario 24 d. Rusija pradėjo plataus masto karą prieš Ukrainą, tarptautinėje
viešojoje erdvėje išryškėjo diskusijos apie tai, kad ilgus metus apie Rusijos ir Kremliaus režimo
keliamas grėsmes kalbėjusios valstybės, tokios kaip Lietuva, Latvija, Estija, Lenkija ir kitos, buvo
nepagrįstai nepakankamai išgirstos.
Kai kurie apie tai rašiusieji teigė, kad neišprovokuota karinė
agresija prieš Ukrainą patvirtino ilgalaikius Lietuvos ir kitų valstybių nuogąstavimus dėl Rusijos
keliamų grėsmių, kurie iki tol buvo nuvertinti dėl gajaus įsitikinimo, kad kalbant apie Rusiją,
sovietinės okupacijos paliktos traumos trukdo Baltijos šalims būti iki galo objektyvioms.
Mintimi, kad įspėjimai turėjo būti išgirsti anksčiau, dalinosi ne tik analitikai ir apžvalgininkai, bet ir kai kurie
politikai, pavyzdžiui – Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, kuri 2022 m.
metiniame pranešime apie Sąjungos padėtį (SOTEU) pabrėžė, jog reikėjo išgirsti Europos Sąjungos
nares - Lenkiją, Baltijos šalis ir kitas Centrinės ir Rytų Europos valstybes ilgai kalbėjusias apie tai,
kad Putinas nesustos.
Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock, akcentuodama
būtinybę stiprinti Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) pajėgumus rytiniame flange, taip
pat tvirtino, kad iki šiol Estijos, Latvijos ir Lietuvos susirūpinimas dėl Rusijos keliamų grėsmių
nebuvo tinkamai išgirstas.
Dar daugiau, kai kurie apžvalgininkai teigia, kad po 2022 m. vasario 24-
osios įvyko esminis lūžis ir Baltijos valstybių įtakos reikšmė Europos Sąjungoje stipriai padidėjo,
mat Estija, Latvija ir Lietuva atsidūrė dėmesio centre dėl savo lyderystės, griežtos retorikos Rusijos
atžvilgiu ir tvirtos pozicijos remiant ir skatinant remti Ukrainą politinėmis bei karinėmis
priemonėmis.
Kyla klausimas ar tikrai NATO ir ES partnerių požiūris į Baltijos valstybes pasikeitė taip, kad
šių valstybių galimybės įtikinti partnerius padidėjo ir kodėl būtent Rusijos brutali, plataus masto
karinė agresija prieš Ukrainą sukūrė prielaidas Baltijos valstybėms tapti labiau „išgirstoms“, nors
apie grėsmes šios valstybės kalbėjo ir iki tol? Tiksliau – kodėl aktyvi šių valstybių pozicija ir
retorika apie Rusijos keliamas grėsmes partnerių NATO ir ES nebuvo priimti taip proaktyviai, kaip,
dabar teigiama, kad turėjo būti priimti? Kaip Baltijos šalys yra matomos savo partnerių apskritai ir
kaip šis.