„Lietaus melodija”. Meninė kompozicija. Scenarijus

Ištrauka

MENINĖ KOMPOZICIJA „LIETAUS MELODIJA “
Parengta pagal J. Vaičiūnaitės, J.Erlicko, A.Baltakio, A. Mackaus, S.Nėries, 
A.A.Jonyno, V.Bložės kūrinius.
Dalyviai : 8-9 klasės mokiniai
Priemonės: Skėčiai, baltas rėmas, įmituojantis lango rėmą, pianinas, grotuvas, kompaktiniai diskai.
1. Visi dalyviai su išskleistais skėčiais rankose iš visų kampų į vidurį eina sakydami 
garsėjančiu tonu:
(VISI) Gal kris tie lašai nuo stogų
Gal jau jie nestings
Gal tegu
Gros tau lyg liutnia be stygų
Vien tik ta šviesa nuo stogų (2 kartus)
2. Atėję sukrinta ant žemės.
Lieka stovėti vienas ( JUSTINA). Ji rankoje laiko lango rėmą , žiūri pro jį ir sako:
(JUSTINA) Lietus- į ką jis panašus, mėginkim
Atspėt.Galbūt jis panašus į ylą-
Įsminga žemėn taip giliai ir tyliai,
Neklausdamas, ar žemei tas patinka,
(AURIMAS) atsistoja, atbėga prie Justinos, žiūri irgi pro langą:
O gal jis panašus į ploną siūlą,
Kurs riša mūsų žemę prie dangaus,
Kad žemė nepakiltų kaip Mėnulis,
Kurį aš vakar skrendantį mačiau. (lieka su rėmu stovėti)
(JUSTINA) sakydama žodžius:
O gal jis panašus į muzikantą,—
Klajūną muzikantą neturtingą,
Stogų fortepijonais tyliai skambinantį
Melodiją rudens nesudėtingą,
aplekia likusius gulinčius ant žemės, jie sužiūra į ją tarsi pažadinti. Tada ištiesia ranką ir staigiu
judesiu pakelia Gabiją. Visi taip pat atsistoja, pamažu eina link Gabijos tarsi ją stumdami su
skėčiais, o ji eina prie pianino,
3. skambina melodiją. Visi stovi arba sėdi po skėčiais prie pianino. 
4. Baigusi skambinti, eina prie Aurimo sakydama:
(GABIJA) Tie lietūs,— jie visai tokie kaip žmonės.
Ilgi, trumpi, maži ir dideli —
Geri jie būna, būna nemalonūs,
Kai persekioja nuošaliam kely.
Į rėmą įsikimba jau dviese.
Tada atsistoja Aivaras, padeda skėtį, eina prie lango:
(AIVARAS) Jie būna susigūžę, išsigandę,
Kai slepiasi nuo vėjo debesy,
Pavargę būna — beldžiasi į langą —
Tik niekada nebūna jie sausi.
Taip pat įsikabina. Tada atsistoja Vaida, padeda skėti, eina prie lango:
(VAIDA) Jie lanko naktimis Mėnulio kiną,
O miega neilgai — visai trumpai,
Nes šokinėt nuo debesų tramplinų
Į ežerus jie mėgsta kaip vaikai,
Atsistoja, įsikabina į langą. Eina Robertas.
(ROBERTAS) Jie mėgsta su draugais linksmai paūžti —
Nerūpestingai šoka ant asfalto,
Ir mėgsta rudenį tarytum Puškinas —
Klajoja po miškus ir jiems nešalta,
(INDRĖ) Po visą Lietuvą klajoja lietūs,
Kur laukiami, kur nekviesti svečiai —
O rudenį — lyg paukščiai į pietus jie
Greičiausių vėjų lekia traukiniais.
(VISI) sako choru, eina sukdamiesi ratu vis greitėdami, įsikabinę viena ranka į lango
rėmą:
Ir grumiasi virš mūsų šlapios minios
Lyg Žmonės Palangoj, bet jų namai
Ne danguje yra, o vandenynuos —
Jie tik atostogauja ten — aukštai…
5. Visi išsislapsto po skėčiais, su langu lieka viena (Vaida). Ji eina į priekį, svajoja:
(VAIDA)Gaivius lašus ištroškus žemė geria…