Lazerio šviesos difrakcija

Ištrauka

LAZERIO ŠVIESOS DIFRAKCIJA

1. Darbo užduotis
Nustatyti lazerio spinduliuojamos šviesos bangos ilgį bei ištirti plokščiųjų bangų difrakcijos
maksimumų intensyvumus plyšio difrakciniame vaizde.

2. Teorinė dalis
Monochromatinė šviesa (vienspalvė) — vieno pastovaus dažnio optinės bangos. Jos
nesibaigiančios nei laike, nei erdvėje.
Difrakcinę gardelė — sudaryta iš daug siaurų plyšelių, dažniausiai atskirtų tarpais,
palyginamais su šviesos bangos ilgiu. Balta šviesa sklisdama per gardelę (pasireiškia difrakcija)
arba nuo jos atsispindėdama interferuoja. 1mm būna nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių rėžių.
Šviesos difrakcija — šviesos bangų, einančių pro kliūčių kraštą,
užlinkimas (nukrypimas nuo tiesaus kelio). Difrakcinį vaizdą
ekrane galima gauti apšvietus tiesinę difrakcinę gardelę plokščiąja
monochromatine banga. (1 pav.)
Difrakcinės gardelės konstanta — vieno skaidraus plyšio ir rėžio
bendras plotis; žymima d.
Šviesos bangų difrakcijos atvejai:
Fraunhoferio difrakcija (plokščių bangų) — ji stebima, kai šviesos šaltinis ir difrakcijos
stebėjomo taškas be galo nutolę nuo kliūties, kuri sukuria difrakciją. Kai plyšyje telpa lyginis
Frenelio juostų skaičius — interferencijos minimumas, kai nelyginis —maksimumas.
Frenelio difrakcija (sferinių bangų) dėl klūties, kurio tiesiniai matmenys yra pirmosios zonos
matmenų eilės. Matomo vaizdo pobūdis priklauso nuo uždengiamų Frenelio zonų skaičiaus. Jei
plyšys atidengia lyginį Frenelio zonų skaičių — matysime šviesą, jei nelyginį — tamsą.