Kroatijos darbo kultūra ir darbo etika
Turinys
ĮVADAS 3
1. INFORMACIJA APIE KROATIJĄ 4
1.1. Trumpa Kroatijos istorija 4
1.2. Kroatijos ekonominė raida 4
1.3. Kroatijos politinė sistema 4
1.4. Kroatijos kultūrinė raida 4
2. APKLAUSIAMOJO IR ĮMONĖS PRISTATYMAS 5
3. ANKETOS ATSAKYMŲ (DUOMENŲ) ANALIZĖ IR APIBENDRINIMAS 6
4. IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS 11
5. SANTRAUKA ANGLŲ KALBA 12
PRIEDAI 14
ĮVADAS
Komunikacija yra neatsiejama kasdienybės dalis. Žmonės nuolat bendrauja tiek verbaliniu,
tiek neverbaliniu būdu. Tačiau tobulėjant visuomenei, vis daugėja įmonių, kuriose dirba žmonės iš
įvairių šalių, bet bendravimas su kitų kultūrų atstovais nėra toks paprastas. Visada yra lengviau
bendrauti su žmogumi, kuris yra iš tos pačios šalies, kalba ta pačia kalba, tuomet būna lengviau jį
suprasti ir perteikti jam norimą informaciją. Tačiau, tik išanalizavus svetimų kultūrų bruožus, mes
galime suprasti tarpkultūrinius panašumus ir skirtumus ir, pažinę kitas kultūras, išvengti
nesusipratimų.
Darbo problema – darbo kultūros problemos, iškylančios Kroatijos klinikoje „Poliklinika dr.
Žugaj“
Darbo tikslas – išsiaiškinti Kroatijos piliečių ir klinikoje dirbančių darbuotojų komunikavimo
darbo aplinkoje ypatumus ir pateikti rekomendacijas, kurios galėtų pagerinti bendravimą ir padėtų
išvengti problemų.
Darbo uždaviniai:
1. Pateikti informaciją apie Kroatiją, jos kultūrinę raidą.
2. Pristatyti respondentą ir įmonę, kurioje jis dirba.
3. Išanalizuoti ir apibendrinti anketos atsakymus, remiantis literatūros šaltiniais.
4. Pateikti išvadas ir rekomendacijas.
Tyrimo metodai:
1. Sudaryti anketą ir pateikti klausimyną.
2. Atsakymų analizė.
Komunikacija grupėje
Šis projektinis darbas buvo atliktas grupėje, kurią sudarė keturi asmenys. Dirbant grupėje
buvo bendraujama įvairiais būdais: socialiniame tinkle „Facebook“, susitikdavome paskaitų metu ar
po jų. Kiekvieną dieną vyko komunikacija, aptariant, kas yra atlikta ir kas dar liko. Komandoje iš
karto buvo nuspręsta pasiskirstyti užduotis, kad darbas būtų atliktas greičiau ir jo rašymas vyktų
sklandžiau.
1. INFORMACIJA APIE KROATIJĄ
1.1. Trumpa Kroatijos istorija
Kroatai Balkanuose apsigyveno VII a. pradžioje ir čia sukūrė dvi kunigaikštystes – Dalmatiją
ir Panoniją. Valdant Trpimirovičių dinastijai apie 850 m. sustiprėjo Dalmatijos kroatų
kunigaikštystė, kuri kartu su Panonijos kunigaikštyste 925 m. tapo karalyste, valdoma karaliaus
Tomislavo. Kroatija priklausė Jugoslavijos SFR, tačiau 1991 m. iškovojo nepriklausomybę.
Kroatija yra NATO (nuo 2009 m.) ir Europos Sąjungos (nuo 2013 m.) narė.
1.2. Kroatijos ekonominė raida
Prieš karą šalies ūkis klestėjo. Karas nusiaubė valstybę, bet palengva ekonomika atsigauna.
Savos naudingosios iškasenos leido plėtoti pramonę: aliuminis, geležis; derlingos žemės duoda gerą
derlių: daugiausia vynuogių ir kukurūzų; Kroatijos ekonomikos pagrindas − lengvoji pramonė: kur
ne kur statomi laivai, metalurgija, naftos perdirbimas. Taip pat ir turizmas duoda nemažą pajamų
dalį.
1.3. Kroatijos politinė sistema
Kroatijos parlamentas (kroat. Sabor) – vienerių rūmų įstatymų leidžiamasis organas, kurį
sudaro 160 narių, visuotiniu balsavimu renkamų ketverių metų kadencijai. Derybos dėl Kroatijos
narystės ES šiuo metu yra baigtos. Kroatijos Stojimo į ES sutartis pasirašyta 2011 m. gruodžio mėn.
9 d. 2012 m. sausio 22 d. Kroatijoje baigėsi referendumas dėl narystės ES. Suskaičiavus beveik
visus balsus paaiškėjo, kad 66% rinkėjų pasisakė už Kroatijos narystę ES. 2013 m. liepos mėn. 1 d.
– pirmąją Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai dieną – Kroatija tapo 28-ąja ES šalimi nare. Ji tapo
antra buvusios Jugoslavijos respublika, tapusi ES nare, po Slovėnijos
1.4. Kroatijos kultūrinė raida
Kroatijos miestai Dubrovnikas ir Splitas, esantys Adrijos jūros pakrantėje, priklauso pasaulio
istorijos bei kultūros aukso fondui ir yra globojami, bei saugomi tarptautinės UNESCO
organizacijos. Šeši pasaulio paveldo objektai ir aštuoni nacionaliniai parkai liudija, kad Kroatija turi
didžiulį kultūros lobyną. Kroatijos kultūrinis turtas atsispindi kartais gana neramioje šalies istorijoje
− pirmiausia ji buvo Romos imperijos dalis, po to − Austrijos−Vengrijos ir Osmanų imperijų
pasienio regionas....
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!