KOMUNIKAVIMU GRĮSTAS SLAUGYTOJŲ IR TĖVŲ BENDRADARBIAVIMAS PALIATYVIOJE VAIKŲ SLAUGOJE - SLAUGYTOJŲ PATIRIAMOS PROBLEMOS IR JŲ SPRENDIMO

Ištrauka

KOMUNIKAVIMU GRĮSTAS SLAUGYTOJŲ IR TĖVŲ BENDRADARBIAVIMAS PA LIATYVIOJE VAIKŲ SLAUGOJE: SLAUGYTOJŲ PATIRIAMO S PROBLEMOS IR JŲ SPRENDIMO BŪDAI
Profesinio bakalauro baigiamasis darbas

TURINYS
ĮVADAS 7
1. TEORINĖ DALIS 10
1.1. Komunikavimas slaugoje 10
1.2. Bendradarbiavimas slaugoje 15
1.3. PALIATYVIOJI VAIKO SLAUGA 21
1.3.1. Paliatyvios vaiko slaugos bruožai 24
1.3.2. Sunkiai sergančio vaiko slaugos poreikiai 26
1.3.3. Medicininiai aspektai 28
1.3.4. Socialiniai aspektai 30
1.3.5. Psichologiniai aspektai 32
1.4. SLAUGYTOJŲ IR TĖVŲ VAIDMENYS PALIATYVIOJE VAIKO SLAUGOJE 35
1.5. KOMUNIKAVIMO SPECIFI KA BENDRADARBIAUJANT SLAUGYTOJUI IR
TĖVAMS PALIATYVIOJE VAIKO SLAUGOJE 38
2. TYRIMO METODOLOGIJA 40
2.1. Tyrimo procesas 40
2.1.1. Tyrimo imtis 41
2.1.2. Tyrimo metodai 41
2.1.3. Tyrimo instrumentas 42
2.1.4. Tyrimo etika 44
3. TYRIMO REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS 46
IŠVADOS 101
REKOMENDACIJOS 102
LITERATŪROS SĄRAŠAS 103
PRIEDAI 114

ĮVADAS
Tyrimo aktualumas. Paliatyvioje vaiko slaugos priežiūroje gyvenimo kokybė pagerėja
tėvams bei sergantiems nepagydoma gyvybei pavojinga liga vaikams, kai yra teisingai įvertintas
ir gydytas skausmas, bei kitos psichosocialinės, fizinės, dvasinės problemos. Jos padeda išvengti
skausmo plitimo (WHO, 2020). 21 milijonas vaikų, kurie dalyvauja paliatyvios slaugos
priežiūroje, kasmet jiems reikės šitų paslaugų, o 8 milijonams kyla problemų dėl paliatyvios
slaugos priežiūros specialisto (Ammari ir kt., 2021). Taip pat šitų paslaugų reikės kiekvienais
metais maždaug apie 40 milijonų žmonių, o iš šitų gyventojų, kurie turi mažas ir vidutines
pajamas gaunančiose šalyse - 78 proc (WHO, 2020). Atliktuose 2017 metais tyrimuose, 228
suaugusiųjų mirtims teko viena vaiko mirtis Lietuvoje, o tai palyginus vaiko su suaugusiųjų
mirtimis yra nedaug. Ypač paliatyvioji pagalba reikšminga vaikams, kai jie sužino savo ligos
diagnozę, kuri tęsis visą jų gyvenimą ir tai gali įtakoti jų mirtį. Šeimoms ir sveikatos priežiūros
specialistams yra gana sudėtinga reaguoti, veikti į skirtingus vaiko ligų scenarijus ir pasiruošti kas
jų gali laukti ateityje (Ruževičienė, 2019). Tai yra sunku, nes vaikai, kurie gauna paliatyvios
slaugos paslaugas, gali sirgti įvairiomis sudėtingomis ligomis. Daugelis (> 55 proc.) turi daugiau
negu vieną medicininę problemą supagrindinėmis diagnozėmis: neuromaskuliniai sutrikimai (39
proc.), genetinės ir įgimtos ligos (41 proc.) bei vėžius (20 proc.) (Jordan et al., 2018).
Taigi, naujausioje literatūroje yra siekiama nustatyti būsimus nepagydoma liga sergančio
vaiko priežiūros, gydymo tikslus bei pageidavimus ir visa tai turi būti susieta su išankstiniu
planavimu. Kadangi sveikatos priežiūros specialistai - slaugytojai ir šeimos dalinasi informacija
tarpusavyje, dėl to vaikų tėvai galės išsakyti savo norus ir tai bus dokumentuojama, jeigu yra
vilties tai įgyvendinti (Verberne ir kt., 2021). Tėvai turi būti įtraukti kaip partneriai ir
bendradarbiauti su sveikatos priežiūros specialistais dėl vaiko simptomų valdymo. Tėvų vaidmuo
komandoje - lygiaverčiai partneriai bei ekspertai. Jie apie savo vaiką žino daugiau, nes tėvai mato
savo vaiko savijautą, bei jo poreikius (Ruževičienė, 2019). Tėvai turintys vaikus, kurie serga
nepagydoma liga, jiems ypač svarbu, kad sveikatos priežiūros specialistai turėtų puikius
komunikavimo įgūdžius suprantant ir perduodant informaciją apie vaiko diagnozę ar pablogėjimą
vaiko tėvams. Komunikavimas suteikia galimybę nuspręsti kaip tėvai praleis likusį gyvenimo
laiką su savo vaiku (Verberne ir kt., 2021). Taikant humanistinės slaugos priežiūros būdą
efektyvus komunikavimas būtinas, nes naudojant jį, empatiškai galima atpažinti ir patenkinti
paciento (ypač vėžiu sergančio vaiko) poreikius. Kai slaugytojai pasitelkia humanistinės slaugos
priežiūros...