KOMPETENCIJOS RAIŠKA FUTBOLININKO UGDYMO(SI) PROCESE

Ištrauka

KOMPETENCIJOS RAIŠKA FUTBOLININKO UGDYMO(SI) PROCESE
KURSINIS DARBAS
(Kūno kultūra)

TURINYS
ĮVADAS 3
1. KOMPETENCIJOS SAMPRATA 5
1.1. KOMPETENCIJOS SANDARA 5
1.1.1. ASMENYBĖS SAVYBĖS 6
1.1.2. VERTYBĖS 7
1.1.3. POŽIŪRIS 9
1.1.4. ĮGŪDŽIAI 10
1.1.5. MOKĖJIMAS 11
1.1.6. ŽINIOS 11
1.1.7. KVALIFIKACIJOS IR KOMPETENCIJOS SANTYKIS 12
1.2. FUTBOLININKŲ KOMPETENCIJOS UGDYMAS 13
IŠVADOS 16
LITERATŪRA 17

ĮVADAS
Futbolas išlieka viena populiariausių sporto šakų visame pasaulyje. Per ištisus
dešimtmečius futbolo sporto šaka neprarado savo žavesio tarp žiūrovų ir vis pritraukia naujų
šios sporto šakos mėgėjų. Jau nuo pat vaikystės ši sporto šaka tampa patraukli mūsų vaikams,
kurie aktyviai pradeda domėtis ir lavinti įgūdžius šioje sporto šakoje. Sistemingas, fizinis
darbas, tikslo siekimas ir palanki socialinė aplinka – tai vienos iš futbolininkų rengimo
priemonių. Sportas teikia didelių galimybių savęs pažinimui, ugdo kompetencijų kriterijus,
tokius kaip savianalizės, pozityvaus tikrojo savęs priėmimas ir kt., kurie padeda save pažinti
ir tobulinti. Taip pat literatūroje galime rasti nemažai tyrimų aprašymų, kuriuose
apibūdinamos vertybės, susietos su fizine veikla. Sportininkai privalo pasižymėti tokiomis
asmeninėmis kompetencijomis: teigiamas savęs vertinimas, pasitikėjimas savimi, atsparumas
ir susilaikymas konfliktinėse situacijose, rūpinimasis savo ir kitų sveikata, mokėjimas įveikti
stresą, išsikelti tikslus ir jų siekti.
Tikslingai ugdomos asmenybės alternatyviai dalyvauja visuomenės gyvenime. Čia
galėtume priskirti ir įvairių profesijų atstovus, kurių ryškios asmenybės, pasitikinčios savimi
ir turinčios stiprų savigarbos laipsnį, padeda savo ugdytiniams ir patiems pasiekti geresnių
rezultatų (Kadžiauskas, 2010). Kaip teigė mokslininkas Filatov A., futbolas prisideda ne tik
prie fizinio vystymosi, bet ir prie sveikatos stiprinimo. Minėtas autorius teigia, jog futbolo
sporto šaka ugdo pasitikėjimą savo jėgomis, teigiamą savęs vertinimą, bendravimo ir
bendradarbiavimo aspektus. Kaip teigė A. A. Opletin, nuolatinės futbolo treniruotės ugdo ne
tik fizinius gebėjimus, tokius kaip jėga, greitis, ištvermė, bet ir žmogiškąsias vertybes:
savarankiškumą, drausmę, pasitikėjimą savimi, išmoko kolektyvizmo, draugiškų santykių bei
pagalbos tarpusavyje, gebėjimą greitai priimti teisingą sprendimą. Visos šios savybės palieka
teigiamą įspūdi, kuris motyvuoja sportuoti ir siekti vis geresnių rezultatų.
Kompetencija yra gana plati sąvoka, todėl svarbu išsiaiškinti kompetencijos
dėmenų sandara bei jų sąsajas su sportine veikla. Fizinio bei dvasinio tobulumo siekimas –
daugelio žmogaus noras ir gyvenimo tikslas, todėl svarbu išsiaiškinti kokia įtaka sportinė
veikla daro žmogaus asmenybės formavimuisi ir kokios žmogaus savybės yra sunkiausiai
ugdomos. Kokios vertybės brangiausios šiuolaikiniams žmonėms, bei išsiaiškinti, kokios jų
nuostatos kasdieniame gyvenime.

Tyrimo tikslas – atskleisti futbolininko kompetencijos raišką ugdymo(si) procese.
Tyrimo uždaviniai:
1)Atskleisti kompetencijos dėmenis.
2)Atskleisti kompetencijos dėmenų raišką futbolininko ugdymo procese.
Tyrimo metodai: mokslinių šaltinių analizė ir interpretacija.

1. KOMPETENCIJOS SAMPRATA
1.1. KOMPETENCIJŲ SANDARA
Kompetencija – tam tikros srities žinių, gebėjimų ir nuostatų visuma, įrodytas
gebėjimas atlikti užduotis, veiksmus pagal sutartus reikalavimus. Gebėjimas pagal
kvalifikaciją, žinias, įgūdžius gerai atlikti veiklą, įgaliojimų turėjimas ką nors atlikti.
1 pav. Kompetencijos termino struktūra (Lepaitė D., 2000)
Pasak D. Lepaitės, kompetencija yra labai plati sąvoka, kurią sudaro asmenybės
savybės, vertybės, požiūris. Taip pat D. Lepaitė straipsnyje teigia, kad kompetencija glaudžiai
susieta su kvalifikacija: su įgūdžiais, mokėjimu, žiniomis bei gabumais (1 pav.)
Kvalifikacija – asmens gebėjimai ir žinios, kurias jis sugeba tam tikroje veikloje
panaudoti tam tikru lygiu. Kvalifikacija įgyjama įgimtų gabumų ir ugdomų bei lavinamų
bendrųjų gebėjimų pagrindu. Terminas vartojamas, siekiant pabrėžti veiklos arba asmens
profesinių gebėjimų tam tikroje srityje lygmenį. Juo apibrėžiami situaciniai tam tikros veiklos
reikalavimai ir asmeninės savybės.