Komercinės sutarties sąvoka. Sutarčių priskyrimo komercinėms ypatumai

Ištrauka

Komercinės sutarties sąvoka. Sutarčių priskyrimo komercinėms ypatumai

TURINYS
ĮVADAS…………………………………………………………………………...3psl.
KOMERCINĖS SUTARTIES SAMPRATA…………………………..………….4psl.
KOMERCINĖS SUTARTYS.................................................................................5psl.
Pirkimo - pardavimo sutarties samprata ir rūšys……………………………..5psl.
Nuomos sutarties samprata...........................................................................6psl.
Mainų sutarties sąvoka ir reikšmė.................................................................8psl.
Dovanojimo sutarties sąvoka ir reikšmė........................................................8psl.
Paskolos sutartis............................................................................................9psl.
Rangos sutarties samprata...........................................................................10psl.
Franšizės sutartis..........................................................................................11psl.
IŠVADOS.......................................................................................................12psl.
LITERATŪROS SĄRAŠAS.............................................................................13psl.

ĮVADAS
Kasdienėje kalboje sąvoka „komercinė sutartis“ tapatinama su „susitarimu“. Šių sąvokų
sutapatinimą galima suprasti - neretai sutartis traktuojama kaip bendras dviejų ar daugiau asmenų
susitarimas tam tikru klausimu. Be to, bet kurioje sutartyje galima rasti individualaus susitarimo
elementų. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad ne bet kokį susitarimą galima pavadinti komercine
sutartimi, nes jam dažnai trūksta specifinių, tik joms būdingų pažymių. Sutartys civilinėje teisėje
užima ypatingą vietą, didelis dėmesys skiriamas jų reguliavimui. Ir ne be pagrindo, juk kiekvieno
mūsų gyvenime be sutarčių neapsieinama nei vienos dienos, kaip, pavyzdžiui, pati
paprasčiausios pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo sutartys. Prekybos sutartys plačiai
paplitusios ne tik vietinėje rinkoje, bet ir užsienio prekyboje, jų teisinį pagrindą sudaro tarp
valstybinės sutartys, susitarimai. Šiame darbe aptarsiu pačias populiariausias komercines sutartis
rūšis, jų sąvokas, elementus, pradžią ir pabaigą, bei standartinius jų pavyzdžius.
Darbo tikslas – aptarti komercinės sutarties sampratą ir išnagrinėti pagrindines komercinių sutarčių rūšis.
Darbo objektas – komercinės sutartys.
Darbo uždaviniai:
1.išanalizuoti komercinės sutarties sampratą;
2.išsiaiškinti kokios sutartys priskiriamos komercinėms sutartims.

KOMERCINĖS SUTARTIES SAMPRATA
Komercinė teisė – civilinės teisės pošakis, kurį sudaro teisės normų, reguliuojančių verslo
santykius, konkuruojančių su civilinės teisės normomis kaip specialiosios teisės normos, sistema.
Komercinė teisė sukuria prielaidas formuotis ir kitoms santykinai savarankiškoms teisės šakoms:
įmonių teisei, prekybos teisei, konkurencijos teisei, arbitražo teisei, draudimo teisei, taip pat
investicijų, įmonių bankroto bei kitiems institutams.
Teisinis komercijos supratimas šiuo metu nebeatitinka ekonominio komercijos (prekybos)
supratimo. Komerciniams subjektams taikomas teisinis reglamentavimas buvo vis plečiamas, kol
pamažu apėmė visą privataus verslo veiklos reglamentavimą, todėl kokius teisinius santykius
priskirti komercinės teisės reguliavimo sferai, paprastai daugiausia priklauso nuo įstatymų
leidėjo bei teisės doktrinos. Kai kuriose šalyse (Prancūzija, Vokietija, Estija) komercinė teisė yra
laikoma savarankiška privatinės teisės šaka ir yra priimti komerciniai kodeksai. Lietuvoje buvo
nuspręsta eiti šiuolaikinės privatinės teisės susiliejimo vystymosi keliu (Olandija, Kanados
Kvebeko provincija), ir daugelis komercinės teisės normų yra išdėstytos Lietuvos Respublikos
naujajame civiliniame kodekse, kuris dar turėtų būti jomis pildomas ir ateityje.
Sutartis, kokia ji bebūtų yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar
nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar
asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja
reikalavimo teisę (CK 6.154 str. 1 d.). Sutartis asmenys sudaro laisva valia ir niekieno
neverčiami t.y. savo nužiūra. Sutarties laisvės principas susijęs su sutarties subjekto pasirinkimu.
Kiekvienas asmuo pats sprendžia, su kuo ir kokią sutartį sudaryti. Sutarties turinį šalys nustato
laisva valia bei bendru susitarimu, todėl kita sutarties šalis negali primesti kitai šaliai savo
sąlygų, sutarties dalyviai bendru sutarimu taip pat nustato sutarties formą, atsižvelgdami į
įstatymo reikalavimus. Sutarties sąlygas šalys nustato savo nuožiūra, išskyrus atvejus, kai tam
tikras sąlygas nustato imperatyviosios įstatymų normos.
Komercinės sutartys gali būti dvišalės ir vienašalės, atlygintinės ir neatlygintinės,
konsensualinės ir realinės, vienkartinio įvykdymo sutartys ir tęstinio vykdymo sutartys,
vartojimo, rizikos, trečiojo asmens naudai ir kitos sutartys. Kadangi sutartys yra ypatinga
sandorių rūšis. Tai sutarčių klasifikacija atitinka sandorių klasifikaciją. Bet yra ir kai kurių skirtumų.