KOMERCINĖS IR CIVILINĖS TEISĖS SĄSAJOS

Ištrauka

KOMERCINĖS IR CIVILINĖS TEISĖS SĄSAJOS
Kursinis darbas

TURINYS
ĮVADAS………………………………………………………………………………….…..….3
1.KOMERCINĖ TEISĖ KAIP CIVILINĖS TEISĖS DALIS PRIVATINĖJE TEISĖS
SISTEMOJE……………………………………………………………………………..…..4
2.PRIVATINĖS TEISĖS DUALIZMO RAIDA………………………………………………5
3.KOMERCINĖS IR CIVILINĖS TEISĖS SĄSAJOS……………………………….….…...7
3.1.Komercinis atstovavimas………………………………………………….…………….7
3.2.Komercinė prievolė……………………………………………………….……………..8
3.3.Komercinės sutartys........................................................................................................10
3.4.Atsiskaitymų teisiniai santykiai.......................................................................................11
IŠVADOS……………………………………………………………………………………….13
LITERATŪRA……………………………………………………………………………….…14

ĮVADAS
Senovės Romos civilinė teisė buvo universalus ir abstraktus reguliatorius, ir tokio
reguliatoriaus prireikė viduramžių Europai. Naujai atsiradusios normos nustatė pirklių tarpusavio
santykius ir padėtį, pareigas ir privilegijas. Ankstyvajame etape ši “teisės šaka” vadinosi pirklių
teise. Vėliau, plečiantis jos normų taikymui, ją ėmė vadinti prekybos teise. 1804 m. atsirado
Prekybos kodeksas, o tik paskui 1808 m. Civilinis. Prekybos teisėje, kitaip nei civilinėje teisėje,
veikia sudaromų sandorių atlygintinumo prezumpcija. Civilinėje tam tikri sandoriai gali būti tik
neatlygintini, o prekybos teisėje neatlygintinų sandorių nėra. Prekybos teisę labiau įtakoja papročiai
nei civilinę, nes prekybos sferoje papročiai nuolat formuojasi. Prekybos teisei visada būdingas
tarptautinis pobūdis, o civilinės teisės pagalba labiau siekiama sureguliuoti santykius valstybės
viduje. Šie prekybos teisės bruožai daro įtaką formuojant ir šios teisės šakos principus. Taigi,
civilinės ir prekybos teisės principai skiriasi, nors ir yra artimi.
Šiuo metu teisinis komercijos supratimas nebeatitinka ekonominio prekybos supratimo.
Komerciniams subjektams taikomas teisinis reglamentavimas buvo vis plečiamas, kol pamažu
apėmė visą privataus verslo veiklos reglamentavimą, todėl kokius teisinius santykius priskirti
komercinės teisės reguliavimo sferai, paprastai daugiausia priklauso nuo įstatymų leidėjo bei teisės
doktrinos. Kai kuriose šalyse (Prancūzija, Vokietija, Estija) komercinė teisė yra laikoma
savarankiška privatinės teisės šaka ir yra priimti komerciniai kodeksai. Lietuvoje buvo nuspręsta
eiti šiuolaikinės privatinės teisės susiliejimo vystymosi keliu (Olandija, Kanados Kvebeko
provincija), ir daugelis komercinės teisės normų yra išdėstytos Lietuvos Respublikos naująjame
civiliniame kodekse, kuris dar turėtų būti jomis pildomas ir ateityje.
Darbo objektas: komercinė teisė.
Darbo tikslas: nurodyti komercinės teisės vietą priavatinės teisės sitemoje ir išryškinti jos sąsajas su civiline teise.
Darbo uždaviniai:
1.Įvardinti komercinės teisės vietą privatinės teisės sitemoje;
2.Aprašyti priavtinės teisės dualizmo susiformavimą ir įtaką komercinės teisės formavimuisi;
3.Išanalizuoti komercinės teisės sąsajas su civiline teise.
Darbas susideda iš trijų pagrindinių dalių. Pirmojoje darbo dalyje aprašomos teisės šakos,
privatinės teisės grupės ir išryškinama komercinės teisės vieta šioje sistemoje. Antrojoje darbo
dalyje analizuojama privatinės teisės raida ir komercinės teisės sąsajų su civiline teise atsiradimo
prielaidos. Trečiojoje darbo dalyje aprašomos komercinės teisės sąsajos su civiline teise.

1.KOMERCINĖ TEISĖ KAIP CIVILINĖS TEISĖS DALIS PRIVATINĖJE TEISĖS SISTEMOJE
Vadovaujantis teisės teorija, tradiciškai visos teisės šakos skirstomos į dvi dideles grupes:
viešąją teisę ir privatinę teisę [7]. Viešoji teisė reguliuoja santykius tarp valstybės bei vietinės
valdžios subjektų bei tarp pastarųjų ir privačių asmenų – skirta visuomenės interesų gynimui.
Privatinė teisė reguliuoja santykius tarp privačių asmenų ir gina jų asmeninius interesus pagal
reguliavimo dalyką, pagal reguliavimo metodą – tai susiję dalykai, nes nuo to, kas reguliuojama
priklauso, kaip turi būti reguliuojama. Šalių santykiai pagrįsti šalių lygybės principu.
Atskirų šalių privatinės teisės sistemos skirstomos į monistines ir dualistines, atsižvelgiant į
tai ar komercinė teisė yra atsiskyrusi nuo civilinės teisės. Dualistinėje privatinės teisės sistemoje
komercinė teisė yra atskirta nuo civilinės teisės, kurios normos komerciniams santykiams taikomos
tik subsidiariai. Šioje sistemoje komercinė teisė ir civilinė teisė turi atskirus principus. Tuo tarpu
monistinėje sistemoje civilinė ir komercinė teisė turi bendrus principus, o komercinės teisės
atribojimo kriterijus - reglamentuojamų santykių subjektai.
Monistinėje privatinės teisės sistemoje komercinė teisė integruota į civilinės teisės sistemą ir
traktuotina kaip civilinės teisės institutas (pošakė). Šiuo metu LR priklauso monistinėms
valstybėms, kur yra vieningas aktas – Civilinis kodeksas. Taigi, komercinė teisė – civilinės teisės
pošakis, kurį sudaro teisės normų, reguliuojančių...