Kibernetinio saugumo iššūkiai ir valstybės informacinių sistemų apsaugos svarba

Ištrauka

ĮVADAS
Kibernetinio saugumo svarbą mūsų šalis suvokė palyginti neseniai. Daugiau dėmesio
šiai sričiai imta skirti tada, kai Estija patyrė kibernetinę ataką, paralyžiavusią Vyriausybės,
finansų ir žiniasklaidos kompiuterių tinklus.
2015-aiais metais Lietuvoje įsigaliojo kibernetinio saugumo įstatymas, kuris suteikė
pagrindus imtis realių veiksmų. Tema tapo jautri ir plačiai diskutuojama, išryškėjo viena
silpniausių kibernetinės gynybos vietų – specialistų stoka.
Visuomenėje vis dar vyrauja nuomonė, kad valstybės institucijų informaciniai ištekliai
nėra svarbūs, esą, jei neveiks kelios valstybinės institucijos – gyventojai nepatogumų
nepatirs. Tačiau taip galvodami, ne visada suprantame nūdienos ir ypač ateities valstybės
informacinių sistemų taikymą mūsų gyvenime – iš pirmo žvilgsnio ne itin kritinė funkcija
yra susijusi su labai svarbiais mūsų gyvenimą įtakojančiais procesais.
Lietuvos kibernetinė gynyba bei pasiruošimas atremti kasdien vykstančias kibernetines
atakas vis dar kelia nemažai diskusijų. Dar prieš gerą dešimtmetį, kalbant apie atskiros
valstybės ar valstybių susivienijimo interesus, buvo kalbama apie interesus politinėje ir
ekonominėje sferoje. Ir visai neseniai, jau šį šimtmetį, prabilta apie trečia interesų sferą –
informacinį lauką.