KAPITALO PELNINGUMO RODIKLIŲ ANALIZĖ

Ištrauka

KAPITALO PELNINGUMO RODIKLIŲ ANALIZĖ
Įmonių veiklos analizės projektinis darbas

TURINYS
ĮVADAS 3
1. KAPITALO PELNINGUM O SAMPRATA 4
2. BENDRASIS PELNINGUMAS 6
3. GRYNASIS PELNINGUMAS 8
4. TURTO PELNINGUMAS 10
5. NUOSAVO KAPITALO PELNINGUMAS 12
6. DU PONT'O ANALIZĖ 14
IŠVADOS 18
LITERATŪRA 20

ĮVADAS
Kapitalas – vertė, duodanti jos savininkui, kapitalistui, samdomosios darbo jėgos
sukuriamą pridedamąją vertę, pramoninio arba prekybinio pelno, palūkanų arba rentos pavidalu.
Kapitalo pelningumo rodikliai yra pagrindiniai rodikliai, kuriais remiamasi atliekant finansinę
analizę, nes jie geriausiai apibendrina ir parodo galutinius įmonės pasiekimus, ir pagal juos yra
sprendžiama, kokią realią naudą gaus akcininkai ir investitoriai, rizikuodami investuoti savo kapitalą.
Pelningumo rodikliai – vienas iš dažniausiai naudojamų ir labiausiai suprantamų
rodiklių. Jie įdomūs akcininkams, investuotojams, vertintojams, analitikams, pirkėjams,
konkurentams. Pakankamai informatyvus rodiklis yra pats pelno dydis, parodantis, ar bus iš ko
išmokėti dividendus ir ar įmonė turės potencialą investicijoms atlikti ir tuo pačiu – augti. Tačiau ne
mažiau svarbūs yra santykiniai pelningumo rodikliai, išreiškiantys įmonės veiklos efektyvumą.
Pelningumo rodikliai suteikia įdomios ir naudingos informacijos apie įmonių veiklą, tačiau
vertinant įmonės stabilumą ir patikimumą būtina atlikti platesnę finansinę analizę. Vien tik
pelningumo rodiklių vertinimas daugiausiai naudos gali suteikti trumpalaikiams, bet ne ilgalaikiams
investuotojams.
Daugeliui pelningumas tiesiogiai siejasi su verslo sėkme – kuo aukštesnė pelno norma,
tuo verslas atrodo sėkmingesnis ir patrauklesnis. Tačiau ne visada žema pelno norma ar netgi
nuostolingumas reiškia, kad įmonė yra nepatikima ar nestabili. Kartais suklaidina ir aukšti
pelningumo rodikliai. Galbūt įmonės pelną sąlygoja pajamos dėl palankių valiutų kursų pokyčių.
Pajamos iš netiesioginės veiklos, leidusios metus užbaigti sėkmingai, tačiau tai neužtikrina verslo
sėkmės ilgalaikiame periode.
Darbo tikslas – išanalizuoti kapitalo pelningumo rodiklius.
Darbo uždaviniai:
1. Paaiškinti kapitalo pelningumo sampratą ir svarbą.
2. Išanalizuoti bendrojo pelningumo rodiklį.
3. Pateiklti grynojo pelningumo analizę.
4. Apibudinti turo pelningumo rodiklį.
5. Išnagrinėti nuosavo kapitalo pelningumo rodiklį.
6. Išanalizuoti Du Pont modelio reikšmę.
Darbo metodai:
Mokslinės literatūros bei kitų šaltinių analizė, statistinių duomenų rinkimas, jų
grupavimas, nagrinėjimas ir grafinis pateikimas.

1.KAPITALO PELNINGUM O SAMPRATA
Pelningumas – pelno, kurį gauna firma, rodiklis. Jis matuojamas atsižvelgiant į visus
panaudotus aktyvus, ilgalaikio kapitalo ir tarnautojų skaičių. Kitaip tariant, pelningumas yra pelno
dalis, tenkanti tam tikram aktyvų ar kapitalo vertės vienetui: pardavimų litui, turto litui, nuosavo
kapitalo litui ir pan. Verčiant iš anglų kalbos, pelningumas dažnai dar vadinamas rentabilumu. Nors
vertimo požiūriu tai yra teisinga, tačiau reikėtų atkreipti dėmesį į šių sąvokų ekonominės prasmės
skirtumus. Rentabilumo rodikliai dažniausiai naudojami, kai nagrinėjamas veiklos efektyvumas, kai
norima nustatyti, kiek naudos gavo įmonė, patirdama vienokias ar kitokias išlaidas. Kitaip sakant
rentabilumas – tai pelno dalis, tenkanti vienam patirtų sąnaudų litui. Užsienio ir Lietuvos
ekonominėje literatūroje pelningumo rodikliai apskaičiuojami remiantis įvairiomis metodinėmis
modifikacijomis, pasirenkamomis priklausomai nuo analizės tikslų. Dažniausiai, remiantis pelno
(nuostolio) ataskaita ir balanso duomenimis (5, 8).