Kalėdų dvasios dovana. Scenarijus

Ištrauka

Kalėdų dvasios dovana
Scenarijus
Veikėjai:
Žaislai:
Lėlytė
Meškiukas
Kiškiukas
Šunelis
Katytė
Kalėdų dvasia
Vaikai:
1 berniukas
2 berniukas
1 mergaitė
2 mergaitė
3 mergaitė
Snaigės
Padėjėjai – nykštukai (jie užtraukia užuolaidas, padeda po eglute
supakuotus žaislus).
Veiksmas vyksta miške. Tamsu, pasigirsta muzika, šviesa apšviečia padrikai gulinčius
žaislus. Jie atgyja.
Meškiukas. Ei, kelkitės! Apsidairykite, kur mes esame.
Šunelis.Au. Nepatinka man ši vieta – kažkaip įtartinai kvepia. (Uosto)
Lėlytė. Oi, man baisu! Kur mano minkštoji lovelė? (Verkia)
Kiškiukas. Aš irgi bijau – pažiūrėk, kaip dreba iš baimės mano uodegėlė
Katytė. Na ir ko čia dabar drebate, eikime pasidairyti, gal kur nors surasime šiltą
vietelę, kur galėsime pasišildyti. Miau
Šunelis. Palaukit, žiūrėkit, kas ten.
Pasigirsta muzika, šokdama į sceną įeina Kalėdų dvasia.
Lėlytė. Kas tu? Kokia tu graži!
Kalėdų dvasia. Aš Kalėdų dvasia. Visus aplankau, visiems padedu, o ypač tiems, kurie
pakliūva į bėdą. Kas jūs tokie ir ką veikiate miške tokią šaltą Kalėdų naktį?

Meškiukas. Mes seni žaislai. Aš meškiukas Rudnosiukas. Kažkada buvau
mylimiausias vienos mergaitės žaislas. Ji paaugo, o mane tiesiog išmetė.
Šunelis. Au, au! O aš šuniukas Amsiukas. Mane prieš metus berniukui Laurynui atnešė
Kalėdų senelis. Laurynas mėgdavo su manimi žaisti. Bet gimtadienio proga jam
padovanojo kompiuterį. Dabar berniukas prie jo sėdi ištisas valandas, o man laiko
nebeliko Au-u-u-u
Lėlytė. Kažkada aš buvau pati gražiausia lėlė. Bet mane nupirko mergaitei, kuri buvo
pasipūtusi ir išlepinta. Pasidžiaugusi manimi keletą dienų ji mane numetė į didelę dėžę,
prikrautą nereikalingų žaislų. Daugybę dienų ten gulėjau visų užmiršta. Mano gražioji
suknelė susiglamžė ir išbluko, o plaukai susivėlė (lėlytė verkia)
Katytė. Miau O mes abu su kiškiuku gyvenome pas tokį blogą berniuką, kuris
prisižiūrėjęs įvairių filmukų mus skriaudė. Aš netekau savo uodegos Miau
Kiškiukas. O aš savo ausytės Labai skaudėjo