Kalbėjimo ir kalbos sutrikimų turinčių vaikų ugdymo aspektai

Ištrauka

Kalbėjimo ir kalbos sutrikimų turinčių vaikų ugdymo aspektai
Savarankiškas darbas

Turinys
Įvadas..........................................................................................................................................................2
Temos aktualumas...................................................................................................................................2
Ikimokyklinio amžiaus vaikų kalba...............................................................................................................3
Kalbėjimo ir kalbos sutrikimai......................................................................................................................5
Sklandaus kalbėjimo sutrikimai...............................................................................................................5
Fonetiniai kalbėjimo sutrikimai...................................................................................................................6
Fonologiniai kalbos sutrikimai.................................................................................................................7
Kalbos neišsivystymas..............................................................................................................................8
Kaip pastebėti ir įveikti vaikų kalbos sutrikimus........................................................................................10
Kodėl būtina nuolat kalbėtis su mažyliu?...............................................................................................10
Kada vertėtų sunerimti ir kreiptis pagalbos?.........................................................................................10
Kokiais būdais logoterapeutas padeda mažyliams prabilti?..................................................................11
Vaikai mokosi kalbėti žaisdami..................................................................................................................12
Žodyno turtinimas.................................................................................................................................12
Gramatinė kalbos sandara.....................................................................................................................12
Garsų tarimas........................................................................................................................................13
Foneminės klausos lavinimas.................................................................................................................13
Rišlaus pasakojimo įgūdžiai...................................................................................................................14
Kaip padėti vaikui, formuojant foneminį ir fonologinį suvokimą?.............................................................16
Išvados.......................................................................................................................................................19
Literatūra...................................................................................................................................................20

Įvadas
Temos aktualumas
Kalba – žmogaus turtas. Kalba yra svarbiausia žmonių bendravimo priemonė. Be jos negali būti
pažangos, visuomenės, kultūros. Buvo laikai, kai žmonės nemokėjo rašyti. Pasaulio istorijoje žinomi
amžiai, kai nebuvo valstybių. Tačiau nėra buvę laikų, kuriais visuomenė būtų išsivertusi be kalbos. Kalba
yra neįkainojamas žmonių turtas, kurio negalima nepaisyti. Net įvairių religijų šventose knygose
paliudijama dieviška kalbos prigimtis, į ją žvelgiame kaip į esminę žmogaus galią, skiriančią jį nuo visos
kitos bežadės kūrinijos.
Nuo pat pirmųjų savo gyvenimo dienų kiekvienas vaikas girdi begalę žodžių, sakinių, dainelių,
pasakojimų, pagirimų ir dar begalę įvairiausių dalykų iš tėvelių ir aplinkinių lupų. Suaugusiojo žmogaus
kalba yra didžiausias pavyzdys vaiko kalbai. Neretai atėjus laikui vaiką išleisti į darželį ar priešmokyklinio
ugdymo grupę tėveliai ir pedagogai pastebi, jog vaikas neištaria tam tikrų garsų, jis kalba atskirais
žodžiais, o ne sakiniais, neretai nesugeba papasakoti norimų dalykų iš savo patirties. Pasak logopedės K.
Jurevičiūtės itin svarbu atkreipti dėmėsį į vaikų daromas kalbos klaidas bei taisyklingai ugdyti 2-6 metų
vaikų kalbos įgudžius, pritaikyti metodines priemones vaikų kalbos įgudžiams gerinti, kad ateityje vaikas
kalbėtų sklandžiai, rišliai bei gebėtų papasakoti tai ką jis nori ir lengviau komunikuotu su aplinkiniais.
 Darbo tikslas – išanalizuoti mokslinę literatūrą apie kalbėjimo ir kalbos sutrikimų turinčių vaikų ugdymo aspektus.
 Darbo uždaviniai :
1. Išanalizuoti mokslinę literatūrą.
2. Išsiaiškinti vaikų kalbėjimo ir kalbos sutrikimus, ugdymo aspektus.
3. Išanalizavums mokslinę literatūrą atrasti būdus, kurie padeda pašalinti vaikų kalbėjimo ir kalbos sutrikimus.

Ikimokyklinio amžiaus vaikų kalba
 Pirmieji vaiko gyvenimo metai labai svarbūs kalbos vystimuisi. Vaikų kalbą
tyrinėjantys mokslininkai pabrėžia, kad jau pirmojo pusmečio pabaigoje kūdikiai pradeda vapėti
arba čiauškėti „de –de –de“, „gu –gu –gu“, „agu –gu“.Išreikšdami savo poreikius kūdikiai vartoja
įvairius garsus. Čiauškė- dami lavina kalbos padargus, mokosi skirti kalbos garsus, rodo dėmesį
kalbai ir poreikį tarti garsus bei garsažodžius. Kūdikiai atpažįsta girdimus garsus ir atsako į juos.
 Antraisiais gyvenimo metais vaiko kalba sudėtingėja. Vaikas pradeda suprasti ir
vykdyti nurodymus: paimti, padėti ar atnešti daiktą, pažįsta artimuosius – brolius, seseris, žino jų vardus.