Įvairių veiksnių įtaka informacijos atkūrimui

Ištrauka

ĮVAIRIŲ VEIKSNIŲ ĮTAKA INFORMACIJOS ATKŪRIMUI
Praktinis darbas

ĮVADAS
Atmintis yra visų psichikos reiškinių saugykla (Myers, 2008). Tai viena svarbiausių nervų
sistemos savybių, pasireiškiančių ne tik gebėjimu ilgą laiką saugoti informaciją, bet ir daugkartiniu šios
informacijos pasinaudojimu. Ją galima apibrėžti kaip gebėjimą įsiminti, išsaugoti ir atsiminti gyvenimo
potyrius (Lekavičienė ir kt., 2007).
Atmintis yra kažkuo panaši į kompiuterio informacijos apdorojimo sistemą. Norint atsiminti
kokį nors įvykį, reikia, kad informacija pasiektų mūsų smegenis (užkodavimas), kurį būtų išlaikyta
(saugojimas), o vėliau atgaminta (atkūrimas). Smegenys informaciją paverčia jutiminiu impulsu
(Myers, 2008)
Jau W. James (1890) skyrė dvi atminties rūšis: pirminę ir antrinę. Pagal šiuolaikinę
terminologiją, pirminė atmintis yra trumpalaikė, o antrinė – ilgalaikė (Martišius, 2006). Trumpalaikė
atmintis tai aktyvuota atmintis, kurioje trumpą laiką saugomas ribotas kiekis informacijos, kuri vėliau
išsaugoma arba pamirštama (Myers, 2008). Viena iš trumpalaikės atminties funkcijų yra darbo
palaikymo funkcija (Martišius, 2006). Darbinė atmintis tai naujesnis trumpalaikės atminties
supratimas, apimantis sąmoningą, aktyvų įeinančios garsinės ir vaizdinės-erdvinės informacijos bei
informacijos, paimtos iš ilgalaikės atminties, apdorojimą (Myers, 2008).
Yra žinoma, kad norint geriau įsiminti informaciją ją reikia užkoduoti, t.y., užkoduoti jos
prasmę, vaizdinį ir mintyse sutvarkyti. Tą galima daryti ir automatiškai ir valingai. Apdorodami žodinę
informaciją, kad ją išlaikytume, paprastai koduojame jos prasmę, siejame su tuo, kas mums jau žinoma,
arba su tuo, ką įsivaizduojame. Tai ką mes išgirstame priklauso nuo konteksto ir mūsų patirties,
kadangi, kaip jau buvo minėta, darbinė atmintis sąveikauja su ilgalaike atmintimi.
Nagrinėjant mūsų jutiminę atmintį (pradinį jutiminės informacijos registravimą mūsų atminties
sistemoje) mokslininkų eksperimentai parodė, kad mes turime labai trumpalaikę fotografinę atmintį,
vadinamą atvaizdžio atmintimi (Sperlingas, 1960; cit. pagal Myers, 2008) ir nepriekaištingą, bet taipogi
labai trumpalaikę garsinių dirgiklių jutiminę atmintį, vadinamą atvaizdžio atmintimi (Cowan, 1988; Lu
ir kt., 1992; cit. pagal Myers, 2008).
Egzistuoja kelios kodavimo rūšys – regimosios informacijos kodavimas, garsinės informacijos
kodavimas ir semantinis kodavimas. Įsimenant rimuotą eilėraštį, geriau padeda garsinis užkodavimas
(McGlone ir Tofighbakhsh, 2000; cit. pagal Myers, 2008). Fergusas Craikas ir Endelas Tulvingas
(1975)savo eksperimentu siekė išsiaiškinyi kurio tipo informacijos apdorojimas geriausiai parengtų
vėliau atpažinti žodžius. Jų eksperimento rezultatai parodė, kad efektyviausias yra semantinis
kodavimas – reikšmės, taip pat žodžių reikšmės užkodavimas (cit. pagal Myers, 2008). Kiti
mokslininkai užfiksavo, kad geriau atsimename tuos žodžius, kuriuos lengviau įsivaizduoti, o ne
abstrakčius, nevaizdingus žodžius. Atsiminti konkrečius daiktavardžius padeda ne tik semantinis, bet ir
vaizdinis jų kodavimas (Marschark ir kt., 1987; Paivio, 1986; cit. pagal Myers, 2008).
Eksperimentiniai psichologai daugelį metų buvo susidomėję asociacijomis tarp emocijų ir
atminties. 1990 metais tyrinėtojai pranešė, kad maloni informacija yra įsimenama geriau negu nemaloni
(Laird, 1923; Tait 1913; Thomson, 1930; Tolman, 1917; cit. pagal Stalinski and Schellenberg, 2012).
Yra žinoma, kad labiausiai atminties galia pasireiškia prisimenant ypatingus ir emociškai svarbius
įvykius (Myers, 2008). Kognityvinės psichologijos atstovas Gordonas Boweris (1983) aiškina:
„Emocijos yra lyg bibliotekos patalpa, kurioje laikomi atminties įrašai, o tuos įrašus lengviausia
atnaujinti, sugrįžus į tą patį kambarį arba emocinę būseną“ (cit. pagal Myers, 2008). Nuotaikas
atitinkanti atmintis – polinkis prisiminti potyrius, atitinkančius dabartinę gerą ar blogą nuotaiką
(Myers, 2008). Taip yra todėl, kad migdolas (du limbinės sistemos į migdolo vaisius panašūs nervinių
ląstelių telkiniai susiję su emocijomis) ir hipokampas...