ISPANIJOS TEISMŲ SISTEMA

Ištrauka

REFERATAS
ISPANIJOS TEISMŲ SISTEMA

TURINYS
Įvadas..........................................................................................................................................3
Teisminė valdžia.........................................................................................................................4
Teritorinis aspektas...................................................................................................................5
Bendrosios kompetencijos Teismai.............................................................................................6
Specialios kompetencijos Teismai…………………………………………………………....7
Brendijos prekių ženklų teismai ir kalėjimų priežiūros teismai……………………………..8
Papročių Teismai ir Teismas, kuriame nagrinėjami Valencijos baseinų vandenų
klausimai………………………………………………………………………………………………….9
Teismai, Kuriuose nagrinėjamos smurto prieš moteris bylos……………………….……..10
Konstitucinis Teismas (Konstitucinis Tribunolas)………………….………………….…….11
Jurisdikcija……………………………………………………………………………………...12
Aukščiausiasis Ispanijos Teismas...............................................................................................13
Ispanijoje Šiandieną Konstituciniame Teisme Nagrinėjama byla dėl Katalonijos
atsiskyrimo....................................................................................................................................14
Išvados...........................................................................................................................................15
Literatūra......................................................................................................................................16

ĮVADAS
1978 m. Ispanijos Konstitucijos 117 straipsnyje nustatyta, kad teismų sistema ir veikla
grindžiama unifikuoto teismingumo principu.
Pagal Ispanijos teismų sistemą bendrosios kompetencijos teismai skirstomi į penkias teisenas:
civilinę, baudžiamąją, administracinę, socialinę ir karinę.
Ispanijoje nėra specializuotos teisenos, tačiau galima pažymėti, kad pagal nurodytas teisenas
sukurti konkrečių sričių specializuoti teismai. Pavyzdžiui, teismai, kuriuose nagrinėjamos smurto
prieš moteris bylos, komerciniai teismai, kalėjimų priežiūros arba nepilnamečių teismai. Šie
teismai yra bendrosios kompetencijos teismai, tačiau jų specializacija – konkrečių sričių bylos.

Teisminė Valdžia
Teisminę valdžią įgyvendina teismai, kuriuos sudaro teisėjai ir magistratai. Konstitucija įtvirtina
teisėjų depolitizavimo principą: teisėjams (ir magistratams bei prokurorams) draudžiama
dalyvauti politinių partijų ir profesinių sąjungų veikloje. Teisminės valdžios atstovai negali
užimti jokių kitų oficialių pareigų. Teisminė valdžia yra vieninga. Draudžiama steigti
ypatinguosius teismus. Aukščiausioji valstybės teisminė institucija – Ispanijos Aukščiausiasis
Teismas. Teismų veiklą administruoja ir kontroliuoja Generalinė teismų taryba. Teismų sistemą,
jų formavimo tvarką, veiklą ir teisėjų statusą reglamentuoja Teismų organinis įstatymas, priimtas
1985 m. Ispanijos teritorija yra suskirstyta į municipalitetus, teismines apygardas, provincijas,
autonomines bendrijas. Šis suskirstymas sutampa su administracine teritorine šalies struktūra,
išskyrus teismines apygardas: jos jungia keletą municipalitetų, priklausančių vienai provincijai.
Kiekviename teritoriniame vienete veikia atitinkamos rūšies teismai. Pavyzdžiui,
municipalitetuose veikia municipaliniai teismai ir taikos teismai. Teisminėse apygardose veikia
pirmosios instancijos teismai, baudžiamieji teismai, darbo teismai, nepilnamečių teismai,
administraciniai teismai, laisvės atėmimo vietų priežiūros teismai. Provincijose veikia provincijų
teismai. Kiekvienoje autonominėje bendrijoje yra regiono aukščiausiasis teismas. Dviejų teismų
– Aukščiausiojo Teismo ir Aukštesniojo nacionalinio teismo – jurisdikcija apima visos šalies
teritoriją. Ispanijos teismų sistema pagrįsta hierarchijos principu – žemesniųjų teismų
sprendimus galima apskųsti aukštesniesiems teismams. Ispanijos Aukščiausiasis Teismas yra
aukščiausia kasacinė instancija, nagrinėjanti visų kategorijų bylas, išskyrus bylas, susijusias su
konstitucinėmis žmogaus teisių garantijomis. Teismų veiklai administruoti ir kontroliuoti
Konstitucija numato specialią instituciją – Generalinę teismų tarybą. Jos narius skiria karalius
penkeriems metams. Tarybą sudaro 20 narių ir pirmininkas – Aukščiausiojo Teismo pirmininkas.
Aukščiausiojo Teismo pirmininką skiria karalius Generalinės teismų tarybos teikimu. Pagal
konstituciją 12 kandidatų į tarybos narius siūlo teisėjai ir magistratai, 8 – Senatas ir Kongresas
(po 4 nuo kiekvienų rūmų, trijų penktadalių senatorių ir deputatų balsų dauguma). Galiojantis
teismų įstatymas nustato, kad visus 20 narių siūlo Generaliniai Kortesai (po 10 nuo kiekvienų
rūmų). 12 Tarybos narių turi būti teisėjai ir magistratai, 8 – advokatai ir aukštos kvalifikacijos
teisininkai, turintys ne mažesnę kaip 15 metų teisinio darbo stažą. Generalinė teismų taryba
sprendžia klausimus, susijusius su teisėjų paskyrimu ir atleidimu iš pareigų, rengia teisėjų etikos
taisykles.