INŽINERINIŲ PRIEMONIŲ TAIKYMAS ATSTATANT UPIŲ VINGIUOTUMĄ

Ištrauka

INŽINERINIŲ PRIEMONIŲ TAIKYMAS ATSTATANT UPIŲ VINGIUOTUMĄ
Magistrantūros studijų baigiamasis darbas

TURINYS
ĮVADAS 7
1. LITERATŪROS APŽVALGA 9
1.1 Upės ekosistema 9
1.2 Inžinerinių priemonių, taikomų upių vingiuotumui atkurti, apžvalga9
1.2.1. Inžinerinių priemonių, taikomų upių vingiuotumui atkurti, patirtis užsienio šalyse16
1.2.2. Inžinerinių priemonių, taikomų upių vingiuotumui atkurti, patirtis Lietuvoje 19
1.3 Lietuvos ir Nevėžio baseino ištiesintų upių apimčių apžvalga 20
1.3.1 Lietuvos upių apimčių apžvalga 20
1.3.2 Nevėžio baseino upių apimčių apžvalga 23
2. TYRIMO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI 25
3. TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS 26
3.1 Tyrimo objektas 26
3.2 Tyrimo metodika 26
3.2.1 Optimalios priemonės parinkimas pritaikant programą DAM 27
3.2.2 Sąmatų skaičiavimai programa SES2004 30
4. TYRIMŲ REZULTATŲ ANALIZĖ IR APTARIMAS 32
4.1 Lietuvos ir Nevėžio baseino upių ištiesinimo apimtys 32
4.1.1 Lietuvos upių apimčių įvertinimas 32
4.1.2 Nevėžio baseino upių apimčių įvertinimas 36
4.2 .Savaiminės natūralizacijos procesų ištiesintų upių ruožuose įvertinimas42
4.3. Inžinerinių priemonių naudojimo pavyzdžiai atstatant upių vingiuotumą45
4.4 Inžinerinių priemonių parinkimas naudojant DAM programą 48
5. IŠVADOS 53
LITERATŪRA 54
DARBO APROBACIJA 57
PRIEDAI 58

ĮVADAS
Temos aktualumas. Mūsų planetoje nebeliko žmogaus nepaveiktų ekosistemų. Dėl
gamybinių jėgų plėtotės, nekontroliuojamo gamtos išteklių naudojimo blogėja aplinkos kokybė,
pažeidžiama natūrali medžiagų apykaita gamtoje, dėl aplinkos teršimo kenksmingomis
medžiagomis sutrinka visuotinis gamtos reiškinių sąryšio dėsnio veikimas.
Dėl žmonių ūkinės veiklos buvo intensyviai keičiami upių vagos morfometriniai
parametrai, todėl kito ir upių vandens kokybė. Kartais upių degradacija dėl hidrotechninio vagos
reguliavimo būna aiški dar prieš keičiant jos vagą, tačiau dažniausiai ekologinis upės
nuvertėjimas yra nenumatytas ir netikėtas. Reguliuotų upelių vagų degradacijos reiškinys yra
būdingas visoms šalims, tačiau skirtingos Europos šalys turi savitų degradacijos problemų.
Pavyzdžiui, Vakarų Europos upėms būdingos arealų fizinės degradacijos problemos, Centrinės ir
Rytų Europos – upių vandens užterštumas, Pietinės Europos – vandens stygius (Barvydienė ,2009).
Žemės ūkio intensyvinimas pastarąjį šimtmetį daugelyje pasaulio bei Europos šalių buvo
ir tebėra labai svarbus. Siekiant padidinti žemės ūkio augalų derlių, daugelyje šlapių žemių buvo
įrengtos sausinimo (drenavimo) sistemos. Dėl to daug natūralių upių vagų buvo ištiesintos ir
pagilintos, pašalinti pakrantės želdiniai, krūmai, kita daugiametė augalija. Įrengus sausinimo
sistemas padidėjo nusausintų dirvožemių našumas, tačiau pakito ir suvienodėjo kraštovaizdis,
atsirado daug naujų antropogeninio pobūdžio komponentų, sumažėjo ekologinė melioruotų plotų
įvairovė. Sumenkus pakrančių augalijai, dėl ūkinės veiklos susidarė palankios sąlygos dirvų
erozijai, vandens telkinių teršimui, eutrofikacijai, gyvūnijos rūšinei kaitai ir nepageidaujamiems
vietovės mikroklimato pokyčiams. Nusausinus pelkes, kurios yra apie vandens telkinius, pakito
augmenija, gruntinio vandens režimas ir lygis, padidėjo maisto medžiagų patekimas į vandens
telkinius, dėl šios priežasties padidėja vandens telkinių eutrofikacija.
Pastaruoju metu pasaulyje ir Europos šalyse tapo aktualu peržiūrėti sausinimo tikslams
reguliuotų upelių priežiūros technologijas, ieškoma būdų, kaip suderinti žemės ūkio
produktyvumą ir bent iš dalies atkurti prarastą ekologinę pusiausvyrą. Todėl daugelyje
ekonomiškai išsivysčiusių šalių atliekama net mechaninė natūralizacija – reguliuotose upėse
iškasamos vagai nepritaikytos meandros, užutėkiai, formuojamos sietuvos ir rėvos, pakrantės
apželdinamos medžiais bei krūmais. Sumažinus tradicinę reguliuotų upelių priežiūrą, intensyviau
vyksta savaiminis vagos meandravimas bei kiti natūralios vagos atsistatymo procesai, reguliuotų
upelių šlaitai bei pakrantės apauga žoline ir sumedėjusia augalija, o vagoje atsiranda sietuvos ir
rėvos. Iki šiol atlikti tyrimai rodo, kad daugelyje vietų savaiminė reguliuotų upelių natūralizacija
nesumažina jų hidraulinio laidumo, nepablogina sausinamų žemių drėgmės režimo, tačiau
prisideda prie prarasto ekosistemų tvarumo atkūrimo (Bates 2006; Bernhard, Palmer 2007;
Vaikasas 1999).
Šiame darbe apžvelgiamos šlaitų tvirtinimo priemonės atstatant upių vingiuotumą, kurios
yra vienos iš problematiškiausių upių vingiuotumo atstatymo darbų dalių.
Temos naujumas. Pirmą kartą apibendrinta mažiau išanalizuota problema, bei pritaikyti
žinomi metodai neįprastai problemai spręsti - Lietuvos upių...