Investicijų į žmogiškąjį kapitalą vertinimas

Ištrauka

INVESTICIJŲ Į ŽMOGIŠKĄJĮ KAPITALĄ VERTINIMAS
Namų darbas

Turinys
Įvadas 3
Žmogiškojo kapitalo samprata 4
Žmogiškojo kapitalo struktūra 5
Investicijų į žmogiškąjį kapitalą nauda ir efektyvumas 6
Žmogiškojo kapitalo ugdymas ir vertinimas 7
Pagrindinės investavimo į žmogiškąjį kapitalą rūšys 9
Žmogiškųjų išteklių Lietuvoje vertinimas 11
Išvados 14
Literatūros sąrašas 15

Įvadas
Šiame amžiuje sparčiai keičiasi fizinio ir protinio darbo elementų santykis. Didėja protinio
darbo poreikis, individo išsilavinimas bei kvalifikacija turi lemiamą reikšmę jo darbo kokybei bei
karjeros galimybėms. Visgi susiformavusi asmenybė turi pakankamai struktūrizuotą žmogiškąjį
kapitalą, kuriame patirtis, žinios, įgūdžiai sudaro vertybių, motyvacijos ir asmenybės tipo sistemą.
Galima teigti, jog ekonomikos produktyvumas gyvybiškai susijęs su žmonių gerove, nesvarbu, ar
šalis turtinga, ar neturtinga, o lemiamas veiksnys, padedantis garantuoti žmonių gerovę, yra
investavimas į žmones ir į žinias. Žmonių įgyjami sugebėjimai – jų išsilavinimas, patirtis, įgūdžiai,
sveikata - svarbiausi siekiant ekonominės pažangos. Investicijos į žmogiškuosius išteklius didina
darbuotojų gebėjimus prisitaikyti prie pokyčių. Žmogiškojo kapitalo funkcionavimas, jo
panaudojimo efektyvumas priklauso nuo subjekto valios, jo individualių interesų ir prioritetų,
materialinio ir moralinio suinteresuotumo ir kitų veiksnių.
Darbo tikslas: apibrėžti žmogiškojo kapitalo sampratą ir įvertinti investicijų efektyvumą
Darbo uždaviniai:
Pateikti žmogiškojo kapitalo sampratą;
Išsiaiškinti, kokios yra investicijos į žmogiškąjį kapitalą;
Įvertinti investicijų naudą ir efektyvumą; 
Pateikti kokios yra pagrindinės investavimo į žmogiškąjį kapitalą rūšys;
Išanalizuoti investicijas į žmogiškuosius išteklius Lietuvoje.
Pagrindiniai darbe taikyti metodai: statistinė analizė, lyginamoji analizė, mokslinės
literatūros analizė.

Žmogiškojo kapitalo samprata
XX amžiaus pabaigoje išsivysčiusiose pasaulio šalyse industrinė ekonomika, kurioje
pagrindinis gamybos veiksnys buvo fizinis kapitalas, transformavosi į informacinę, kurioje
informacija yra lemiamas ekonominio augimo veiksnys, o žmogus – pagrindinis visuomenės
informacinis resursas. XXI amžiaus pradžioje žmogiškasis kapitalas tampa lemiamu ekonominio-
socialinio progreso veiksniu. Apibendrintai galima teigti, jog žmogiškasis kapitalas - tai žinios ir
gebėjimai, įgyti individo mokymosi arba darbo metu, kurie didina jo, kaip būsimo/esamo darbuotojo
vertę darbo rinkoje. Tuo tarpu pagrindiniai žmogiškojo kapitalo elementai – ankstyvieji gebėjimai
(įgyti arba įgimti), profesinės žinios, įgytos formaliojo ugdymo metu ir įgūdžiai, gebėjimai ir patirtis
įgyta darbinės veiklos metu. Sukaupto žmogiškojo kapitalo naudos atžvilgiu, galima išskirti tris
pagrindinius naudos gavėjus: visuomenę, organizaciją bei individualų asmenį. [1]
Taip pat vyrauja nuomonė, jog žmogiškasis kapitalas yra investicijos į žmones, kurios duoda
šaliai tam tikrą ekonominį prieaugį, individui gerėjančią gyvenimo kokybę, didėjančias pajamas.
Žmogaus sugebėjimus, gabumus, žinias ir įgūdžius reikėtų pripažinti ypatinga kapitalo forma, nes
jie yra neatskiriamas asmeninis kiekvieno individo turtas, užtikrinantis jų savininkui didesnes
pajamas ateityje. Visuomenės ekonominės gerovės poveikio požiūriu žmogiškasis kapitalas
skirstomas į vartotojišką ir gamybinį žmogiškąjį kapitalą. Pirmasis kapitalas sukuria tiesiogiai
vartojamas paslaugas, o antrasis - paslaugas, įtakojančias visuomeninį naudingumą. Prie tiesiogiai
vartojamų paslaugų priskiriama kūrybinė ir išsimokslinimą teikianti veikla, padedanti atsirasti
naujiems poreikiams arba jau esamų poreikių geresniam patenkinimui. Gamybinio kapitalo
sukuriamoms paslaugoms priskiriama mokslinė veikla, kurios rezultatai praktiškai įgyvendinami
gamyboje (gamybos priemonių, technologijų, gamybinių paslaugų ir produktų sukūrimas).
Šiuolaikinėmis sąlygomis žmogiškasis kapitalas yra svarbiausia visuomenės vertybė ir pagrindinis
ekonominio augimo veiksnys, jis reikalauja didelių išlaidų, gali būti kaupiamas įgūdžių ir
sugebėjimų forma. [3]