Informacijos fondo išteklių egzamino konspektas

Ištrauka

KNYGOTYRA
Knygotyra – mokslas apie knygą. Atskirais laikotarpiais vadinta bibliologija, bibliografija,
bibliotekininkyste.
Pirmuoju Lietuvos knygotyros dalyko vadovėliu tapo Aleksandro Viktoro Bohatkevičiaus
(Bohatkiewicz) Veikalas apie visuotinę bibliografiją (1830).
XIX a. pradžioje VU buvo viena iš pirmųjų Europos aukštųjų mokyklų, kuriose pradėtas
dėstyti mokslo apie knygą,tuomet vadinto bibliografija arba bibliologija, kursas. Šiandien šis
darbas vertinamas kaip Bohatkiewicziaus mokslinio palikimo dalis, užimanti svarbią vietą VU,
Lietuvos ir Europos knygotyros, bibliografijos ir bibliotekininkystės mokslų istorijoje.
Knyga (2004) buvo išleista nedideliu tiražu, todėl dabar yra bibliografinė retenybė.
Leidinių tipologijai labai svarbu sunorminta, aprobuota ir visuotinai pripažinta terminija. Kol
kas ji įvairuoja.
Leidinys – materialios laikmenos informacinis dokumentas, perėjęs redakcinį-leidybinį
procesą, savarankiškai apipavidalintas ir turįs leidybos duomenis.
Skaitmeninis leidinys – skaitmeninės laikmenos informacinis dokumentas, kuriuos naudotis
reikia skaitmeninio atpažinimo priemonių.
Leidinių tipologijos esmė – optimalių leidinio variantų modeliavimas ir sisteminimas. Pvz.
Aiškiai išreikštu tipologiniu modeliu pasižymi mokomieji, enciklopediniai ir kt. specialios
paskirties leidiniai.
Leidinių grupė, kurią formuoja būdingi vidaus ir išorės požymiai, vadinami rūšimi. Leidinių
rūšis skirstoma į mažesnes grupes – porūšius. Jie nustatomis pagal pateiktos informacijos
bendrumą (enciklopedijos, žinynai, žodynai).
Leidinio klasifikavimo požymiai
Materialioji konstrukcija: būdinga materialumas, leidybinės ir poligrafinės charakteristikos –
knygos, brošiūros, laikraščiai, žurnalai, tęstiniai leidiniai, plakatai, afišos, lapeliai, lankstiniai.
Lapelis (lakštinis spaudinys) – 1-4 puslapių nebrošiūruotas leidinys.
Brošiūravimas - išspausdintų lankų pjaustymas, lankstymas į sąsiuvinius ir leidinio kiekvieno
egzemplioriaus sąsiuvinių sudėstymas eilės tvarka ir susegimas.
Brošiūra – 5-48 puslapių leidinys.
Knyga – daugiau nei 48 puslapių leidinys.
Plakatų požymis- skelbiamos informacijos meninis apipavidalinimas.
Afišų - vien šriftu perteiktas informacijos tekstas
Informacijos ženklų pobūdis:
tekstiniai, natų, kartografiniai, Brailio spaudos, vaizdiniai
Periodiškumas ir struktūra:
Neperiodiniai, periodiniai, tęstiniai leidiniai. Neperiodiniai – vienkartiniai (monoleidiniai), jų
pakartotinas leidimas nėra numatytas. Tokių leidinių struktūrą lemia kūrinio žanras, turinys ir
paskirtis.
Tarp leidinių dažnai pasitaiko teminiai kūrinių rinkiniai, serijos, raštai.
Periodiniai leidiniai:
Išeina nustatytais laiko tarpais
Tuo pačiu pavadinimu
Nesikartojančiu turiniu, bet vienodai apipavidalinti.
Numeruotais, datuotais lankstytų lapų arba brošiūruotos formos spaudiniais.
Periodinio leidinio porūšiai – laikraštis, žurnalas, biuletenis.
Laikraščiai pagal periodiškumą – dienraščiai, savaitraščiai, dvisavaitraščiai, mėnraščiai.
Būdinga – grafiškai apipavidalinta antraštė, periodiškumo nuoroda ir atpažinimo simbolis –
logotipas.
Žurnalas – panašus į brošiūrą, turi viršelį, turinį, kartais ir antraštinį lapą.
Biuletenis – žinybinės paskirties leidinys.
Tęstinis leidinys – panašus į žurnalą, bet leidžiamas iš anksto nenumatytais laiko tarpais.
Paskirties adresatas.
Oficialieji (tarpvalstybinių ir tarptautinių organizacijų sutartys, šalies įstatymai,teisės aktai,
nutarimai, potvarkiai,veiklos nuostatai.
Moksliniai (privalomas tokių leidinių elementas - yra knygos pagalbinis informacinis tekstas:
rodyklės, komentarai, šaltinių ir literatūros nuorodos.
Mokslo populiarinimo leidiniai.
Literatūriniai grožiniai kūriniai (proza, poezija, dramos veikalai). Kelių autorių nedidelės
apimties kūriniai – almanachai ir antologijos (skiriamos tik vienam žanrui).
Gamybiniai (metodinės instrukcijos, vadovai, atmintinės, techninės charakteristikos)
Normatyviniai (standartai, taisyklės, kainoraščiai, įstatai)
Mokomieji leidiniai (vadovėliai, mokomosios priemonės,metodikos priemonės, praktikumai,
uždavinynai)
Masiniai politiniai leidiniai yra visuomeninio politinio turinio ir propagandinio pobūdžio
( brošiūros, knygelės, atsišaukimai)
Tikybiniai leidiniai (Biblija, katekizmai, giesmynai, maldaknygės, Talmudas, toros,
penkiaknygė, Koranas,sunos, hadisai.
Žinybiniai, dėstomi pagal greitos ieškos metodiką, pateikiama medžiaga sistemine arba
abėcėline struktūra ( žinynai, adresų (telefonų) knygos, katalogai(aukcionų, parodų, prekių).
Informaciniai leidiniai (apžvalgos, referatai)
Reklaminiai leidiniai
Laisvalaikio leidiniai
Atsižvelgiant į skaitymo adresato amžių, išsilavinimą, profesinį pasirengimą, interesų raišką, fizinio
ir kūrybinio įgalumo lygį, leidiniai yra:
masiniai (vartotojas yra daugiausiai bendrojo lavinimo ar profesinio išsilavinimo);
populiarieji ( suvokimo požiūriu);
adaptuoti;
vaikų ir jaunimo;
tarnybinio naudojimo;
aklųjų;
elitiniai;
bibliofiliniai ir kt.
Pagal amžių:
Suaugusieji (vyresni nei 18 metų)
Vaikai (iki 16 m.) ir paaugliai (16-18 m.)
Vaikų ir paauglių leidiniai skirstomi:
Ikimokyklinio amžiaus;
Jaunesniojo amžiaus;
Vidutiniojo...