HAIKU ŽANRAS LIETUVIŲ POEZIJOJE

Ištrauka

HAIKU ŽANRAS LIETUVIŲ POEZIJOJE
Kursinis darbas nr. 1

TURINYS
Turinys 2
Įžanga 3
1. Klasikinis haiku 4
1.1. Haiku kilmė ir pasklidimas pasaulyje 4
1.2. Japonų poezijos raida Lietuvoje 5
1.3. Haiku žanro ypatybės 6
1.3.1. Struktūra 6
1.3.2. Kalbos specifika 6
1.3.3. Sezoniniai žodžiai 7
2. Antologijos „Vėjo namai“ eilėraščių analizė 9
2.1. Formalieji principai 9
2.2. Sezoniniai žodžiai ir simbolika 13
2.3. Eilėraščių turinys: temos, emocijos, jų raiška 17
Apibendrinimas 20
Šaltiniai 21
Literatūra 21

ĮŽANGA
Šiuolaikiniame vis labiau globalėjančiame pasaulyje nuolatinis įvairių kultūrų, net ir labai
tolimų, maišymasis yra neišvengiamas. Skirtingų tautų literatūra visais laikais sąveikavo
tarpusavyje, kartais perimdama motyvus, simbolius, kartais formas, žanrus, estetinius principus, o
dabar šis procesas tik stiprėja. Lietuvių poezija – ne išimtis. Seniau jos augimą, vystymąsi ir
tobulėjimą tvirtinusi daugiausia vakarietiškos, europietiškos literatūros kolona, XX a. pasipildo
Rytų kultūrų atgarsiais, tarp kurių – ir japoniškąja tradicija. Dažnai šie atgarsiai pasislepia rašytojų
pasaulėjautoje, temose, stilistikoje, nebūna visiškai akivaizdūs, tačiau kartais autoriai ima tiesiogiai
kurti iš svetimos tautos perimta literatūrine forma. Taip nutiko ir su japonų haiku žanru, kuriuo
garsūs lietuvių lyrikai pradėjo reikšti savo kūrybinę energiją jau praeito amžiaus antroje pusėje, o
šiuolaikinėje poezijoje jis tapo gana populiaria forma. Šio darbo objektas ir yra lietuviški haiku, o
tiksliau, 2009 m. A. Šilansko sudarytas lietuviškų haiku rinkinys „Vėjo namai“. Joje publikuojami
garsių poetų įvairiais metais rašyti trieiliai. Knygos pasirinktos dėl jų koncentruotumo ties haiku
žanru bei skirtingų autorių gausos, leidžiančios susidaryti bendresnį vaizdą apie žanro tendencijas
Lietuvoje.
Pagrindinis darbo tikslas – išanalizuoti minėtoje antologijoje publikuojamus eilėraščius ir
nustatyti, kiek jie gryni ir kiek transformuoti haiku išorinės formos, estetinių principų bei temų
atžvilgiu. Šis tikslas yra svarbus dėl keletos priežasčių. Pirmoji – šių knygų ir apskritai šios temos
analizės stoka lietuvių literatūrologijoje. Antroji – norint suvokti save kaip unikalų individą, visada
reikalingas santykis su kažkuo. Nacionalinės literatūros išskirtinumas aiškiausiai pasirodo lyginant
ją su pasauline tradicija, o tie teksto bruožai ir elementai, kurie, net bandant imituoti ir įsisprausti į
kitos tautos kūrybos formą ir pasaulėjautą, prasiveržia transformacijomis, yra ryškiausi savitumo
ženklai. Darbo tikslo siekiama komparatyvistiniu metodu. Tam išsikelti šie pagrindiniai uždaviniai:
gerai išsiaiškinti haiku žanro principus, jo kelią į lietuvių literatūrą, tada, įsisąmoninus teoriją, atlikti
lyginamąją antologijos analizę, išskiriant, kas dažniausiai yra perimama, o kas pakeičiama
klasikinio haiku formos, estetinių principų bei turinio (temų, idėjų) atžvilgiu.
Teorinėje dalyje, aptariančioje haiku istoriją, garsiausius kūrėjus, pagrindinius formos,
estetikos ir tematinius bei idėjinius principus, remiamasi vertėjo iš japonų kalbos Vytauto Dumčiaus
įžanginiu straipsniu japoniškų haiku antologijai „Paparčio šventi ženklai. Japonų trieiliai“
(Klaipėda, 2007), taip pat Gunos Eglytės straipsniu „Poetinės fotografijos“ bei komentarais
antologijai „Drugelis sniege: Haiku – japonų trieiliai“ (Kaunas, 1999), japonologo Harold G.
Henderson straipsniais ir komentarais knygoje „And introduction to haiku. An anthology of poems
and poets from Bashō to Shiki“ (Garden City, New York, 1958), orientalisto R. Neimanto straipsniu
„Japonų poezija“ knygoje „Gėlė ir poezija“ (Kaunas, 1992) bei filosofo, kultūrologo Antano
Andrijausko knyga „Tradicinė japonų estetika ir menas“ (Vilnius, 2001). Toje pačioje knygoje
aptariamas ir japoniškos estetikos ir pasaulėjautos skverbimasis į visuotinę bei lietuvių kultūrą. Šia
tema rašo ir Vytautas Dumčius straipsnyje „Poetiniai skersvėjai „Vėjo namuose“ (antologijoje
„Vėjo namai“). Japonų poezijos kelią į lietuvių literatūrą aptaria literatūrologas Vytautas Dumčius
straipsnyje „Vyšnios žiedas – į ežerą Nio“ antologijoje „Septintasis mėnulis. Japonų poezija“
(Vilnius, 1999).
1. KLASIKINIS HAIKU
1.1. Haiku kilmė ir pasklidimas pasaulyje
Haiku struktūros, temų ir estetikos šaknų galima ieškoti jau pačioje seniausioje japonų
poetinėje kūryboje. „Haiku ištakos...