Gyvūnų fiziologijos paruoštukė

Ištrauka

1. Kokie organai sudaro šlapimo išskyrimo sistemą?
Šlapimo išskyrimo sistemą sudaro šlapimo organai. Naminių žinduolių šlapimo organai – inkstai (šlapimą
formuojantys organai) ir jų ištekamieji latakai (inkstų geldelės arba taurelės, šlapimtakiai, šlapimo pūslė ir
šlaplė). Šlaplei būdingi lytinio dimorfizmo požymiai, nes ji jungiasi su lytiniais organais.
Šlapimo organuose susidaro, kaupiasi ir iš jų šalinamas šlapimas, su kuriuo iš organizmo pašalinami medžiagų
apykaitos produktai (išskyrus anglies dioksidą) ir egzogeninės medž. (nuodingos medž., jei gyvūnas vartojo
vaistų ar kitokių cheminių junginių, tp ir vaistinės medž.); rezorbuojamos į kraują naudingos medž.;
reguliuojamas organizmo skysčių, elektrolitų kiekis, rūgščių bei šarmų pusiausvyra, arterinis kraujospūdis;
sintetinamos biologiškai aktyvios medž. (reninas, eritropoetinas, prostaglandinas ir kt.); inaktyvinamas
(padaromas neveikliu) insulinas, vazopresinas ir kt. biologiškai aktyvios medž. Šlapimo susidarymo procesas –
filtracija, sekrecija, selektyvioji rezorbcija ir koncentracija.
Inkstų nefronuose susidaręs šlapimas surenkamaisiais vamzdeliais suteka į geldeles ar taureles, kurioms
prisipildžius, jų sienelės susitraukdamos ištekina šlapimą šlapimtakiais į šlapimo pūslę. Šlapimo pūslė – laikina
šlapimo talpykla (iki šlapinimosi). Šlaple šlapinantis šlapimas išteka. Paukščių šlapimo organai sudaryti iš
porinių inkstų ir šlapimtakių, kurie atsiveria į kloakos vidurinę dalį (urodeum). Paukščiai neturi inksto
geldelės, šlapimo pūslės ir šlaplės.
2. Kas sudaro funkcinį inksto vienetą?
Funkcinis inkstų vienetas – nefronas. Nefronai ir surenkamieji inksto vamzdeliai sudaro inksto parenchimą.
Nefrone vyksta kraujo plazmos filtracija bei šlapimo susidarymas.
3. Iš kokių dalių sudarytas nefronas?
Nefronas sudarytas iš inksto kūnelio ir inksto vamzdelio. Inksto vamzdeliai: (1) proksimalinis (artimasis)
vingiuotasis,(2) trumpas proksimalinis tiesusis, (3) plonasis (iš nusileidžiančios ir kylančios dalių), (4)
distalinis (tolimasis) tiesusis, (5) distalinis vingiuotasis, kuris susijungia su (6) surenkamuoju inksto
vamzdeliu (nuo inksto kūnelio eina proksimalinis vingiuotasis vamzdelis, keletą kartų apsisukęs apie inksto
kūnelį pereina į trumpą proksimalinį tiesųjį vamzdelį, vėliau – į plonąjį vamzdelį, kuris yra 2-jų dalių
(nusileidžiančiosios ir kylančiosios). Kylančioji plonojo vamzd. dalis grįžta į žievę ir pereina į nefrono distalinį
tiesųjį vamzdelį. Proksimaliniai tiesusis, plonasis ir distalinis tiesusis vamzdeliai sudaro nefrono kilpą.
Distalinis tiesus vamzdelis pereina į paskutinę nefrono dalį – distalinį vingiuotąjį vamzdelį ir jungiasi su
surenkamuoju inksto vamzdeliu. Surenkamasis inksto vamzdelis neįeina į nefrono sandarą, nes formuojasi iš
kitos, nei nefronas, užuomazgos. Pg inksto kūnelių vietą žievėje skiriami: (1) ilgieji, (2) tarpiniai ir (3)
trumpieji nefronai.
4. Kokia inksto kūnelio sandara? 
Kiekvienas inksto kūnelis sudarytas iš kamuolėlio (glomerulus) ir kamuolėlio kapsulės (capsula glomeruli).
Kamuolėlis sudarytas iš kamuolėlio kapiliarų tinklo (rete capillare glomerulare) ir mezangijaus
(mesangium). Jį gaubia dvisienė kapsulė: (1) vidinė kapsulės sienelė prisišliejusi prie kamuolėlio kapiliarų
pamatinės membranos, (2) išorinė nutolusi nuo membranos. Tarp kapsulės sienelių yra kapsulės ertmė (lumen
capsule). Inksto kūnelyje skiriami du poliai: (a) vamzdelinis, nuo kurio prasideda proksimalinis vingiuotasis
vamzdelis ir (b) kraujagyslinis (priešingas), kuriame yra kapsulės apgaubta anga, per kurią ateina įtekančioji
kamuolėlio arteriolė ir šakojasi į kapiliarus, kurie jungdamiesi tarpusavyje sudaro kamuolėlio kapiliarų tinklą.
Kamuolėlio kapiliarų sienelę sudaro languotieji endoteliocitai, išsidėstę ant pamatinės membranos. Iš vidinės
kapsulės pamatinės membranos ir kapsulės pamatinės membranos formuojasi bendra pamatinė membrana
(trisluoksnė). Pamat.membr.vidurinė plokšt. sudaryta iš glikoproteinų matrikso ir IV tipo kolag.skaidulų. į
pamat.membr. vidinės/išorinės plokšt. sandarą įeina proteoglikanai, turintįs glikozaminoglikanų ir daug
heparinio sulfato. Tarpuose tarp kamuolėlio kapiliarų tinklo yra mezangijus (ląst.su ataugomis - mezangiocitai)
ir matriksas (stulpiškosios plokštelės – gaubia kapiliarų pamat. membraną.
5. Kokie procesai vyksta inksto kūnelyje?
Podocitai remiasi į pamatinę membraną savo citopodijomis ir su kapiliarų languotuoju endoteliu bei trisluoksne
pamatine membrana sudaro filtracinę užtvarą (biologinį...