Gyvūnų auginimo ir produkcijos konspektas

Ištrauka

1. Galvijininkystės būklė ir vystymo tendencijos Lietuvoje.
Lietuvoje paranku plėtoti pieno ir galvijienos gamybą. Palankios klimato sąlygos leidžia pasigaminti
pakankamai žolinių pašarų(Bendikas ir kt., 2001). Be to, labai senos gyvulių auginimo tradicijos – tai
tinkamos prielaidos plėtoti galvijininkystę (Gudas, 2005). Lietuvoje tradicinė pieninė- mėsinė
galvijininkystė. Karvės laikomos pienui. Galvijiena gaminama iš nupenėtų buliukų, veislei
nepaliekamų telyčių ir išbrokuotų karvių. Specialių mėsinių veislių galvijų 1995 m. Pab. Buvo tik viena
didelė banda. Dalį mažo produktyvumo karvių numatoma sėklinti mėsinių veislių bulių sėkla, kad
priauglis būtų mėsingesnis ir tinkamesnis geresnei skerdienai gauti. Toliau gerinant LT juodmargius ir
LT žaluosius galvijus daugiausia dėmesio bus skiriama primilžiui, pieno riebumui ir baltymingumui
didinti, eksterjero ir tešmens morfologinėms bei fiziologinėms savybėms gerinti, kojų ir nagų tvirtumui
bei rezistentiškumui mastitams didinti. Be to, bus siekiama spartinti gyvulių augimą, gerinti pašarų
naudojimą ir nepabloginti mėsinių savybių. Pieninės galvijininkystės pelningumą lemia karvių
produktyvumas. Todėl labai svarbu kiek galima sparčiau didinti karvių pieno produkciją. Tai galima
pasiekti gerinant veislininkystę, galvijų šėrimą bei veislinio prieauglio išauginimą. Iš labai produktyvių
karvių galima išauginti veislinės vertės prieauglį, kurio dalis galėtų būti parduodama kitoms šalims. Kai
kuriose Lietuvos vietose gali būti auginami ir specializuotų mėsinių veislių galvijai. Jų auginimas
perspektyvus ten, kur daug pievų, pasunkėjęs pieno pardavimas, stokojama darbo jėgos.
2. Lietuvoje veisiamos pieninių ir mėsinių galvijų veislės.
Lietuvoje veisiamos dvi pieninių galvijų populiacijos: juodmargių ir žalųjų bei žalmargių.
Juodmargių populiaciją sudaro 68 proc. visų Lietuvoje laikomų pieninių galvijų. Ją sudaro: Lietuvos
juodmargiai, Olandijos juodmargiai, Vokietijos juodmargiai, Danijos ir Švedijos juodmargiai, Britų
fryzai, JAV ir Kanados holšteinai bei paskutiniais metais įvežami Vokietijos ir Olandijos holšteinai.
Žalųjų ir žalmargių pieninių galvijų populiaciją sudaro 32 proc. visų laikomų: Lietuvos žalieji,
Danijos žalieji, Anglerai, Švedijos ir Vokietijos žalmargiai galvijai bei žalmargių holšteinų ir švicų
veislės bulių įvairių kartų palikuonys su žalosiomis karvėmis. Pastaraisiais metais populiacijai
gerinti įvežta Suomijos ir Kanados airšyrų.
Mėsinė galvijininkystė Lietuvoje yra jauniausia žemės ūkio šaka. Mėsinės galvijininkystės
vystymo Lietuvoje pradžią galima laikyti 1995 metus, kai į UAB "Šilutės veislininkystė" iš
Vokietijos buvo įvežta 35 Šarolė veislės telyčios ir trys buliukai. Vėliau iki 2000 metų kasmet į šalį
buvo įvežama įvairių mėsinių veislių 130 telyčių ir 17 buliukų. Iki šiol galvijiena buvo gaminama tik
iš Lietuvos juodmargių ir Lietuvos žalųjų galvijų veislei netinkamo prieauglio ir išbrokuotų
suaugusių galvijų. Dabartiniu metu Lietuvoje grynaveislius mėsinius galvijus augina daugiau kaip 30
ūkių, kurių skaičius juose svyruoja nuo 5 iki 60, daugelyje bandų sudaro 15-30 karvių. Iš viso
Lietuvoje yra apie 900 karvių. Pastaruoju metu formuojamos didesnės ar mažesnės mišrūnių karvių
žindenių bandos. Perkant mėsinius galvijus iš užsienio, ūkiai gauna valstybės paramą. Dabar
Lietuvoje veisiami grynaveisliai mėsiniai šių veislių galvijai: Šarolė, Limuzinų, Aubrakų,
Simentalių, Herefordų, Angusų, Šorthornų, Belgų mėlynųjų, Galovėjų. Per paskutinį dešimtmetį
išvystytose pieninės galvijininkystės šalyse sparčiai didėjant karvių pieningumui, melžiamų karvių
skaičius mažėja. Mėsinę galvijininkystę, kaip savarankišką ūkio šaką, pradėta vystyti visose ES
šalyse.
3. Karvių pieno produkciją apibūdinantys rodikliai. Pieno produktyvumo kontrolės metodai
Pieno fizikinės ir cheminės savybės: Ternerio laipsniai (T) rodo, kiek ml reikia 0,1n šarmo 100ml
pieno rūgštims neutralizuoti. Šviežias pienas 16-18 T rūgštingumo. Pienas verda 100,2 C, užšąla -
0,55-0,58C. Karvių...