Gyventojų saugumo jausmo ir jaunuolių delinkventinio elgesio sąsajos - Naujosios Vilnios atvejis

Ištrauka

Baigiamasis bakalauro darbas 
Gyventojų saugumo jausmo ir jaunuolių delinkventinio elgesio sąsajos: Naujosios Vilnios atvejis

TURINYS
Santrauka 3
Summary 4
Įvadas 5
I. Gyventojų saugumo jausmo ir jaunimo delinkventinio elgesio teorinė analizė 7
I.1. Gyventojų saugumo jausmas ir baimės 7
I.2. Delinkventinis jaunimo elgesys 15
I.3. Jaunimo delinkventinio elgesio raiška Europoje, Lietuvoje ir Vilniuje 17
II. Gyventojų saugumo jausmo sąsajos su jaunimo delinkventiniu elgesiu tyrimas: Naujosios Vilnios atvejis 25
II.1. Tyrimo metodologija 25
II.2. Ekspertų interviu analizė 27
II.3. Gyventojų interviu analizė 34
Išvados 41
Literatūra 43
Priedai 46

Įvadas
Kiekvienas žmogus – individuali būtybė, kuri turi skirtingus požiūrius ir savitą mąstyseną.
Būtent dėl to gyventojai į tam tikrus visuomenėje vykstančius įvykius reaguoja labai skirtingai:
baimę, susižavėjimu, džiaugsmu, liūdėsiu, nerimu Baimės ir nesaugumo jausmai kiekvienam
gyventojui gali pasireikšti skirtingai. Vieni gali jaustis saugiai gyvendami itin nesaugioje
aplinkoje, tačiau kiti, gyvenant saugioje gyvenvietėje gali būti persekiojami baimės jausmo.
Jaunimo delinkventinis elgesys, nusikalstamos veikos ir gyventojų saugumo jausmo stygius
– opi problema, neigiamai veikianti ne tik emocinę ar psichologinę, tačiau taip pat ir fizinę asmenų
sveikatą. Dėl nuolatinio baimės jausmo kenčia ne tik pats žmogus, kuriam palaipsniui gali
išsivystyti ne tik nerimas, bet ir depresija, tačiau nukentėti gali ir asmeniui artima aplinka – vaikai,
tėvai, sutuoktiniai (C. Boccio ir kt., 2017).
Delinkventinis elgesys apibrėžiamas kaip socialinių normų pažeidimai - rūkymas, alkoholio
ar narkotinių medžiagų vartojimas, o taip pat ir kaip nusikalstama veika, kurią padaro žmogus,
prieštaraudamas pilietinės visuomenės įstatymams. Nusikaltimų ir nusižengimų supratimas
grindžiamas normalizavimo principu, o tai reiškia, kad asmens kaltė grindžiama pilietinėje
visuomenėje galiojančiomis normomis ir įstatymais (S. Justickaja ir kt., 2015).
Apie visuomenės saugumo jausmą lemiančius veiksnius, apie nusikaltimus ir saugumo
jausmo sąsajas rašė skirtingi autoriai. Lietuvoje G. Sakalausko ir kt. (2022, p. 101) atliktas tyrimas
„Latentinės nepilnamečių delinkvencijos apraiškų ir tendencijų Lietuvoje tarptautinis
palyginimas“, kuriame analizuojama nepilnamečių delinkvencija, kaip: „< > universalus
fenomenas, būdingas biologinio ir socialinio brendimo procesui, pasižymintis dideliu
latentiškumu“. Autorių teigimu: „Įvairūs tyrimai rodo, kad į formalios socialinės kontrolės tinklą
daug didesnę tikimybę patekti turi nepalankioje socialinėje padėtyje esantys vaikai. Taigi
registruota nepilnamečių delinkvencija ne tik sudaro labai nedidelę visos nepilnamečių
delinkvencijos dalį, bet jos struktūrą bei kaltinamųjų socialinius ir demografinius rodiklius dar
iškreipia ir socialinės kontrolės selektyvumas bei stigmatizacija“. A. Acus ir L. Kraniauskas
(2019) straipsnyje „Lietuvos nepilnamečių justicijos reformos ir nepilnamečių nusikalstamumo
dinamika Klaipėdoje 1995–2019 m.“ nagrinėjo mažėjančias nepilnamečių nusikaltimų tendencijas
Klaipėdoje 1995-2019 metų laikotarpyje.
Vokiečių kriminologas F. Dünkel (2015) analizavo nepilnamečių justicijos sistemas
Europoje, susijusius su teisingumu, gerove ir „naujos bausmės“ pokyčius. Autorių kolektyvas
F. Dünkel, B. D. Geng, G. Passow ir Sakalauskas (2020) atliko tyrimą, kuriame pateikė
neuromokslininkų išvadas, susijusias su smegenų branda ir jos įtaka jaunimo atliekamiems
nusikaltimams.
Visgi, tokių pačių tyrimų, kaip pasirinkta baigiamojo darbo tema, nėra. Būtent dėl šios
priežasties empirinėje darbo dalyje pristatomas atliktas tyrimas, apie gyventojų saugumo jausmo
sąsajas su jaunuolių delinkventiniu elgesiu.
Darbo tikslas – nustatyti, kaip gyventojų saugumo jausmas siejasi su jaunimo delinkventiniu
elgesiu, remiantis Naujosios Vilnios atveju.
Darbo uždaviniai:
1. Išanalizuoti gyventojų saugumo jausmo teorinius aspektus.
2. Išanalizuoti delinkvencijos reiškinio teorinius aspektus.
3. Aptarti jaunimo delinkvenciją Europoje, Lietuvoje, Vilniuje.
4....