Vyrų žudikų smurtinio elgesio veiksniai

Ištrauka

Bakalauro darbas
Vyrų žudikų smurtinio elgesio veiksniai

TURINYS
Santrauka 4
Summary 4
ĮVADAS 6
1. VYRŲ ŽUDIKŲ SMURTINIO ELGESIO VEIKSNIAI: TEORINIAI ASPEKTAI 8
1.1. Nužudymų samprata 8
1.2. Nužudymų dinamika Lietuvoje 11
1.3. Teorijos, aiškinančios vyrų žudikų smurtinį elgesį 14
1.4. Vyrų žudikų psichologiniai nužudymų veiksniai 16
1.4.1. Afekto būsena 16
1.4.2. Emocinės būsenos, nesiekiančios afekto lygio, bet apribojančios asmens elgesio suvokimą ir 
kontrolę 18
1.4.3. Asociali elgesio standartų ir pastiprinimų sistema 19
1.4.4. Psichikos sutrikimai 21
1.4.4.1. Bipolinis sutrikimas ir šizofrenija 22
1.4.4.2. Depresija ir asmenybės sutrikimai 24
1.4.4.3. Dviguba diagnozė 25
1.4.5. Alkoholinis apsvaigimas ir psichotropinės medžiagos 25
2. TIRIAMOJI DARBO DALIS 26
2.1. Kiekybinis tyrimas (bylų analizė) 27
2.1.1. Afekto būsena 28
2.1.2. Emocinės būsenos, nesiekiančios afekto lygio, bet apribojančios asmens elgesio suvokimą ir 
kontrolę 28
2.1.3. Asociali elgesio standartų ir pastiprinimų sistema 29
2.1.4. Psichikos sutrikimai 29
2.1.4.1. Bipolinis sutrikimas ir šizofrenija 29
2.1.4.2. Depresija ir asmenybės sutrikimai 29
2.1.4.3. Dviguba diagnozė 30
2.1.5. Alkoholinis apsvaigimas ir psichotropinės medžiagos 30
2.2. Kokybinis tyrimas (interviu) 31
2.2.1. Afekto būsena 32
2.2.2. Emocinės būsenos, nesiekiančios afekto lygio, bet apribojančios asmens elgesio suvokimą ir 
kontrolę 33
2.2.4. Psichikos sutrikimai 35
2.2.4.1. Bipolinis sutrikimas ir šizofrenija 35
2.2.4.2. Depresija ir asmenybės sutrikimai 36
2.2.4.3. Dviguba diagnozė 37
2.2.5. Alkoholis ir psichotropinės medžiagos 37
2.2.6. Kiti psichologiniai veiksniai 38
DISKUSIJA 39
IŠVADOS 40
LITERATŪRA 41
PRIEDAI 44

ĮVADAS
Temos aktualumas. „Nužudymas, tiek kriminalinių veiksmų, tiek žmonėms padarytų žalos
požiūriu, yra itin rimtas ir pavojingas nusikaltimas, kuris ne tik smarkiai pažeidžia individo teises, bet ir
visiškai paneigiantis galimybę ateityje naudotis bet kokiomis kitomis teisėmis ir laisvėmis”
(Chmieliauskas, 2019, p. 5). Anot A. Acus, L. Kraniausko (2023), sociologinė prieiga akcentuoja
nusikaltimų priežastis, kurios gali būti susijusios su švietimo trūkumu, skurdu, socialine nelygybe,
lytimi, kultūrinių vertybių konfliktais ir kitais socialiniais veiksniais. Nužudymai paprastai sulaukia
didelio atgarsio visuomenėje. Žmogaus gyvybės atėmimu yra pažeidžiamos visuotinai gerbiamos
prigimtinės vertybės, nes šis veiksmas atima bet kokią galimybę naudotis prigimtinėmis žmogaus
teisėmis. Žvelgiant iš sociologinės perspektyvos, žudikas peržengia kolektyvinius ryšius bei atsiriboja
nuo visuomenės, pažeisdamas jos, kaip bendruomenės, moralę. Žmogžudystės tema noriai
analizuojama nėra net ir sociologų, kriminologų ar psichologų tarpe. Tai gana sudėtingas
kompleksiškas fenomenas, apimantis daugelį sričių ir nuolat kintantis. (Acus, Kraniauskas, 2023).
Vyrai dažniau įvykdo žmogžudystes nei moterys. Remiantis apytiksliais duomenimis, virš
trečdalio žmogžudystę įvykdžiusių asmenų turi pagydomų psichikos sutrikimų. Ši statistika gydytojams
suteikia galimybę prisidėti prie vyrų psichikos sveikatos gerinimo ir smurtinio elgesio prevencijos
(Sher, Rice, 2016). Lietuvos statistiniai duomenys rodo, kad kaltinamųjų bei įtariamųjų dėl sunkių
nusikaltimų imtyje dominuoja būtent vyrai, šį aspektą patvirtina Dobrynino ir kitų autorių (2014)
atliktas tyrimas. Tokia tendencija pastebima ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio statistikoje. Kodėl
statistiškai moterų dalis yra mažesnė, mokslinė literatūra aiškina įvairiai, remdamiesi auklėjimo ir
biologiniais skirtumais, lyčių nelygybe.
Pasak A. Čepo, A. Dobrynino, G. Valicko (2013) susirūpinimas dėl nužudymų lygio Lietuvoje,
kriminologijos ekspertams ir kriminalinėms institucijoms susirūpinimą kelia jau ne vienerius metų.
Lyginant su kitomis Europos sąjungos valstybėmis, Lietuvoje įvyksta daugiau nužudymų. Remiantis
sociologijos mokslu, tokią statistiką galima paaiškinti remiantis išmokimo perspektyva,
dezorganizuotos aplinkos poveikiu, institucionalizuotų priemonių konflikto ir kultūrinių tikslų, įtampos
perspektyva (subkultūros ir įtampos teorijos požiūriu). A. Čepas, A. Dobryninas, G. Valickas (2013)
kaip svarbiausius veiksnius, kurie gali paskatinti žmogų įvykdyti nužudymą išskyrė: afekto būseną
(patologinį ir fiziologinį afektą̨), emocines būsenas, kurios nesiekia afekto lygio, tačiau apriboja
asmens elgesio kontrolę bei suvokimą, psichikos sutrikimus, asocialią elgesio pastiprinimų bei
standartų sistemą, apsvaigimą nuo alkoholio, bei socialinės informacijos tendencingą apdorojimą. Dalis
šių psichologinių veiksnių vienokiu ar kitokiu būdu yra įtraukti...