GINČŲ DĖL NETINKAMOS KOKYBĖS PREKIŲ (PASLAUGŲ) ANALIZĖ TEISMŲ PRAKTIKOJE

Ištrauka

GINČŲ DĖL NETINKAMOS KOKYBĖS PREKIŲ (PASLAUGŲ) ANALIZĖ TEISMŲ PRAKTIKOJE
B a i g i a m a s i s d a r b a s

TURINYS
SANTRAUKA 4
SUMMARY 5
ĮVADAS 6
1. MOKSLINĖS LITERATŪROS ANALIZĖ 9
1.1. Vartotojo kaip teisinių santykių subjekto samprata 9
1.2. Vartotojų teisių apsaugos reglamentavimas 12
1.3. Pardavėjo teisinė atsakomybė 17
1.4. Vartotojų ginčų dėl netinkamos kokybės prekių (paslaugų) gynimas teismo tvarka 21
2. TYRIMO DIZAINAS 25
2.1. Tyrimo metodologinis pagrindas 25
2.2. Tyrimo rezultatai ir jų analizė 28
IŠVADOS 39
LITERATŪROS SĄRAŠAS 41

ĮVADAS
Temos aktualumas. Niekas negalėtų paneigti, jog šiais laikais gyvename vartotojiškoje
visuomenėje, ir nepaisant prognozuojamų infliacijų, krizių, vartojimas yra labai didelis, logiška, kad
ši didelė prekių ir paslaugų paklausa veda prie didžiulės pasiūlos įvairiausių prekių ir paslaugų,
kurias siūlo verslininkai tiek įsigyti fiziniu būdu, tiek įsigyti internetu ar kitais būdais. Tačiau norint
patenkinti didelę prekių paklausą verslininkai siūlo įvairiausią produkciją tiek pagamintą Lietuvoje,
tiek Europos sąjungoje, ar trečiosiose šalyse, o kokybę tokių prekių ir paslaugų labai sunku
sukontroliuoti. Valstybinio audito ataskaitoje (2019) nurodoma, kad 2018 metais net 68 proc. ne
teismo tvarka spręstų ginčų tarp vartotojų ir verslo subjektų buvo konstatuota vartotojų teisių
pažeidimai. Todėl autorė Malinauskaitė (2015) pabrėžia, kad vartotojų teisių gynimas yra viena
svarbiausių valstybės pareigų prieš visuomenę, ši pareiga taip pat labai svarbi ekonominei,
socialinei ir politinei valstybės sritims.
Pasak autorių Burlinskienės ir Romaskevičienės (2017) ne reta problema, jog vartotojų pirkimo
pardavimo sutartys su pardavėjais dažnai būna nesąžiningai naudingesnės pardavėjui nei vartotojui,
pardavėjai sutartyse nurodo tokias sąlygas kaip kliento visišką atsakomybę už prekes ir paslaugas ir
neprisiima patys jokios atsakomybės dėl netinkamos kokybės ar defektų. Valstybinės vartotojų
teisių apsaugos tarnybos 2023 metų atlikta „Reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa 2023“
nurodo, kad net 75% apklaustųjų žinotų kur kreiptis jei pardavėjas atsisakytu spręsti kylančią
problemą dėl prekės kokybės. Net 26%, kad jiems ar jų šeimos nariams per metus yra tekę įsigyti
nekokybišką prekę ir 14% nurodė jog jiems buvo suteikta nekokybiška paslauga. Valstybinės
vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2023 metų veiklos ataskaita pateikia labai įdomius ir svarbius
duomenis šiai temai: nurodomas ginčų skaičius ir jų vertė rodo, kad vartotojų teisių pažeidimai yra
plačiai paplitę ir daro didelę įtaką tiek pavieniams asmenims, tiek visuomenės ekonomikai apskritai.
Ataskaitoje paminėti 7821 ne teismo tvarka išnagrinėti prašymai bei bendra ginčų vertė, viršijanti 4
mln. eurų, atspindi šių ginčų mastą ir ekonominį svorį.
Pagal Lietuvos atvirų duomenų portalo duomenis „Ne teismo tvarka išnagrinėti vartojimo
ginčai pagal prekių ir paslaugų sritis” Didžiausią dalį ginčų sudaro ginčai dėl netinkamos kokybės
drabužių – iš 2020 metais nagrinėtų 5919 vartojimo ginčų, tokie ginčai buvo nagrinėti net 1125
kartus, antroje vietoje ginčai dėl informacijos ir ryšio technologijų prekių – 640 atvejai. Trečioje
vietoje rikiuojasi ginčai dėl Namų priežiūros ir renovavimo priemonių – 457 atvejai. Ketvirta vieta
yra labai įdomi, kadangi joje atsidūrė „Turizmo paslaugų paketai“ – 454 ginčai, bet būtina pabrėžti,
jog šie duomenys yra 2020 metų, ir pasak duomenų visais ankstesniais metais tokių ginčų dalis
buvo labai maža, todėl galima daryti prielaidas jog tai įtakojo pasaulinė pandemija ir kelionių
apribojimas. Autorius Petrauskas (2015) kuris ne tik turi ilgametę patirtį vartotojų apsaugos teisėje
bet ir yra buvęs ilgametis VVTAT vadovas, taip pat pastebi vis didesnį vartotojų aktyvumą ginant
savo teises. Deja oficialios statistikos kiek su vartotojų teisėmis susijusių ginčų pasiekia teismus nėra.
Tyrimo problema. Šiame baigiamajame darbe bus analizuojami atvejai (bylos), kurios dėl
vienokių ar kitokių...