GEROVĖS EKONOMIKA LIETUVOJE

Ištrauka

GEROVĖS EKONOMIKA LIETUVOJE

1.SUBJEKTYVUS BEI OBJEKTYVUS GYVENIMO KOKYBĖS VERTINIMAS
Gyventojų apklausos duomenys rodo, kad Lietuvos visuomenės gyvenimo kokybę ir
laimingumą labiausiai lemia gera sveikata (fizinė būklė), materialinė gerovė, dvasinė
savijauta, darnus šeimyninis gyvenimas ir gyvenamoji aplinka.
Lietuvos gyventojų nurodytų prioritetų sąraše sveikata yra pirmoje vietoje. Pagal
surinktų balų skaičių, vertinant bendrą gyvenimo kokybę, šiam veiksniui tenka 15,3 proc. lyginamasis svoris.
1 pav. „Gyvenimo kokybės sudėtinės dalys pagal Lietuvos gyventojų prioritetus“, Servetienė, 2012 m.
Taip pat didelę svarbą sudaro materialinė gerovė (14,2 proc.), dvasinė savijauta (12,3
proc.), šeimos gerovė bei darna (10,7 proc.), gyvenamosios aplinkos kokybė (8,6 proc.),
saugumas (8,1 proc.). Respondentų taip pat buvo paprašyta kiekvieną iš sudėtinių dalių
įvertinti likerto skalėje (pvz., įvertinti savo sveikatą nuo 1 – nepatenkintas, iki 4 – visiškai
patenkintas). Respondentų atsakymai pasiskirstė sekančiai:

1 lentelė. Subjektyvus gyventojų gyvenimo kokybės vertinimas.
Šaltinis: Servetkienė, 2012 m.
Subjektyvus Lietuvos gyventojų gyvenimo kokybės vertinimas atrodo labai
pesimistinis. Tačiau gyvenimo kokybės sudedamasias dalis galima įvertinti ir objektyviai.
Keli pagrindiniai gyvenimo kokybės veiksniai dėl statistinio palyginimo analizuojami
objektyviai, pvz., visuomenės sveikatos būklė, materialinė gerovė, dvasinė savijauta –
analizuojami makroekonominiu lygiu pagal statistinius duomenis, juos sujungiant į indeksus.
Šie indeksai naudojami indikuojant Lietuvą tarp kitų ES šalių pasirinktu laikotarpiu.
Pagal Pasaulinės sveikatos organizacijos apibrėžimą visuomenės sveikatos būklė
priklauso nuo keturių svarbiausių veiksnių, kurie apytiksliai pasiskirsto taip:
1.Sveikatos priežiūros sistemos įtaka – 1/5;
2.Apinkos įtaka – 1/5;
3.Įgimti veiksniai – 1/10;
4.Gyvenimo būdas arba sveika gyvensena – 1/2;