Gabių vaikų ugdymas ir jų vieta švietimo sistemoje bei visuomenėje

Ištrauka

1. ĮVADAS
Daugelis pasaulio šalių susirūpinę ne tik kokybiško išsilavinimo siekiu, bet ir gabių
vaikų, jaunimo ugdymu, pabrėždami vis didesnę žmogiškųjų išteklių svarbą šiandieniniame
pasaulyje. Tam, kad ir toliau sparčiai vystytųsi pasaulio ekonomika, technologijos ar kitos
ūkio šakos, būtinas žmogiškasis potencialas, pasižymintis ne tik patikimomis žiniomis,
praktiniais gebėjimais ar įvairiomis kompetencijomis, bet ir ypatingais gabumais. Nors gabių
vaikų ugdymas pradedamas dar mokyklos suole, atskirose šalyse net ir ikimokyklinio
ugdymo įstaigos, visgi svarbu išsiaiškinti jų tolesnį ugdymą ir veiklą visuomenės gyvenime.
Daugelis autorių, tokių kaip A. Giddens (2001), J. Freeman (2007), F. J. Monks ir I.
H. Ypenburg (2003) nagrinėja gabių gabių vaikų sampratą, lygina gabumą su talentingumu,
tiria gabiųjų vaikų prisitaikymą visuomenėje ir tolimesnę jų gabumų raidą. Taip pat
domimasi kaip tokie vaikai ugdomi, kaip švietimo sistema padeda tokiems vaikams tobulėti.
Daroma daug tyrimų (V. Targamadzė, 2005; A. Brandišauskienė, 2006), kuriais
nagrinėjamas bendraamžių požiūris į gabiuosius draugus, bei negabiųjų vaikų mokyklos
nelankymo priežastys. Todėl neišvengiamai kyla problema, kokios yra sąlygos gabių vaikų
ugdymui, ir koks bendraamžių vaikų požiūris į gabiuosius draugus.
Pagrindinis šio darbo tikslas: išsiaiškinti kokią vietą švietimo sistemoje ir
visuomenėje užima gabieji vaikai. Šiam tikslui keliami uždaviniai:
1.pristatyti skirtingų autorių gabių vaikų apibūdinimus;
2.išsiaiškinti kokios vyrauja gabių vaikų ugdymo salygos Lietuvoje ir užsienyje.
3.išanalizuoti bendraamžių požiūrį į išskirtinių gabumų turinčius vaikus;
2

2. INTELEKTO KOEFICIENTAS
Jau daugelį metų psichologai diskutuija, ar egzistuoja vienintelis žmogiškasis
gebėjimas, kurį būtų galima pavadinti intelektu, o jei egzistuoja, tai kiek jis priklauso nuo
įgimtų skirtumų. Kadangi ši koncepcija priešinasi apibrėžimo priėmimui, tai kai kurie
psichologai pasiūlė , kad intelektą gali laikyti tuo, ką matuoja IQ testai. IQ testai yra plačiai
naudojami tyrimuose, mokyklose. IQ testai stipriai koreliuoja su mokymosi rezultatais.
Vidutiniškai baltaodžių moksleivių IQ testų rezultatai būna geresni nei juodaodžių ar kitų
nepalankią padėtį užimančių etninių mažumų atstovų. Kita vertus, būtų galima teigti, kad
ženklūs įvairių rasinių ir etninių grupių intelekto skirtumai privalo iš dalies būti aiškinami
paveldimumu. Iš Azijos, ypač iš Japonijos ir Kinijos, kilusių amerikiečių intelekto
koeficientas yra vidutiniškai aukštesnis nei baltaodžių. Tačiau išeivių iš Azijos ir baltaodžių
amerikiečių intelekto koeficientas yra kur kas aukštesnis nei juodaodžių. Toks paveldėto
intelekto skirtumas reikšmingai prisideda prie Amerikos visuomenės socialinio susiskaldymo.
Juo išmintingesnis žmogus, tuo didesnė tikimybė, kad socialinėje skalėje jis pakils į viršų.
Taip intelekto koeficiento skirtumai gali atsirasti ir dėl socialinių, ir dėl kultūrinių skirtumų
(Giddens, 2001).
Egzistuoja ir emocinis koeficientas. Jis apibūdina, kaip žmonės naudoja savo emocijas
– gebėjimą motyvuoti, savikontrolę, entuziazmą ir atkaklumą. Dauguma šių savybių nėra
paveldimos, ir juo daugiau vaikai šių gebėjimų išmokomi, tuo didesnes jie turi galimybes
panaudoti savo intelektinius gebėjimus.
Kadangi intelektą sunku apibrėžti, dėl šio dalyko būta daug nesutarimų. Kai kurie
mokslininkai įrodinėja, kad genai apsprendžia grupių vidutinį intelekto koeficientą, kiti
mano, jog šį koeficientą reguliuoja socialinė įtaka, dar kiti teigia, kad intelektą lemia ir
kultūriniai aspektai.
3. GABIŲ VAIKŲ SAMPRATA
Nepaprastų gabumų apibrėžimas, kuris vartojamas Jungtinėse Amerikos Valstijose,
remiasi keliomis gabumų formomis. Nepaprasti gabumai gali pasireikšti keturiose skirtingose
srityse:
3

1.protinių gebėjimų, intelektinių laimėjimų srityje;
2.kūrybingumo ir produktyvumo srityje;
3.meno srityje, vaizduojamuosiuose ir muzikiniuose menuose;
4.socialinėje srityje (gebėjimas kokybiškai vadovauti) (Monks, Ypenburg,
2003).
Nors tai skirtingos sritys, tačiau dažnai jos visos pasireiškia viename asmenyje.
Kūrybingumas dažnai laikomas svarbia nuoroda į galimus nepaprastus gabumus. Tačiau nėra
bendrai galiojančių ir priimtų kūrybingumo apibrėžimų. Be to, nėra aišku, ką ankstyvoje
vaikystėje laikyti nuorodomis į vėliau galintį pasireikšti kūrybingumą. Po daugelio...