„Formos ir šviesos estetas“ – Algimanto Kezio kūrybos paroda

Ištrauka

Namų darbas
Recenzija
„Formos ir šviesos estetas“ – Algimanto Kezio kūrybos paroda

Algimantas Kezys – žymus išeivijos fotografas, taip pat turintis ir kitų talentų: jis –
teologas, filosofas, rašytojas, menotyrininkas. Gimęs 1928 m. Lietuvoje, 1950 m. atvyko į Jungtines
Amerikos Valstijas, įstojo į Jėzuitų ordiną, o fotografija susidomėjo dar būdamas studentas, –
lieptas berniukams vasaros stovyklose dėstyti fotografiją. Pirmąją savo parodą surengęs 1964
metais, A. Kezys jau 1965 m. sulaukė pripažinimo Čikagos meno institute. Nuo tada šis fotografas
daugybę savo darbų eksponavo tiek Pietų, tiek Šiaurės Amerikoje, Europoje, ir, žinoma, Lietuvoje,
o už kūrybinę ir visuomeninę veiklą yra apdovanotas Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino V
laipsnio ordinu, ne kartą gavęs JAV lietuvių bendruomenės padėką.
Pagrindinis šio autoriaus fotografijų objektas buvo ir liko miestas, architektūra, jos
detalės; menininkas liko ištikimas nespalvotai fotografijai, jo darbuose labiau pabrėžiama estetika,
forma negu turinys. A. Kezio darbuose aiškiai jaučiama formų visuma ir harmonija, žavinti šviesos
ir šešėlių sąveika. Naudodamas montažo ir dvigubos ekspozicijos technikas, fotomenininkas siekia
išreiškti individualią, savitą pasaulėjautą, kitaip sakant – atskleisti tokį pasaulį, kokį jį mato jis pats,
taip iš realybės, architektūrinių, miesto darinių sukurdamas savitą metafizinę tikrovę.
Visas Algimanto Kezio kūrybinis kelias, ieškojimai ir stilius atskleisti jo
retrospektyvinėje fotografijų parodoje, skirtoje menininko 80-mečio jubiliejui, pavadintoje „Formos
ir šviesos estetas“, atidarytoje 2008 m. rugsėjo 25 d. Lietuvos dailės muziejaus Radvilų rūmų III
aukšte. Iš viso parodoje eksponuota virš 80 fotomenininko darbų. Dauguma parodos fotografijų
vaizduoja Čikagos miesto architektūrą, yra Europos miestų, Jeruzalės vaizdų, taip pat Lietuvos
kraštovaizdžių serija bei 2007-aisiais sukurtas ciklas „Iš serijos „Dvigubi atspaudai. Mūsų pasaulio
sukūrimas“. Paroda pavadinta „Formos ir šviesos estetas“ ne be reikalo - vaizduojamus miestus,
pastatus, bei visus parodoje eksponuotus darbus „ženklina“ jo
eksperimentai šviesotamsa bei forma, šešėlių žaismas, estetinės
paieškos bei formos pirmenybė prieš turinį, kas būdinga ir visai jo
kūrybai.